Pasaulyje seniausias žinomas botanikos meno pavyzdys, priskiriamas Halafų kultūrai šiaurinėje Mesopotamijoje apie 6000 m. pr. Kr., slepia stulbinančius kultūrinius pokyčius, kurie atsiskleidžia iš pirmo žvilgsnio paprastuose motyvuose, rodo naujas tyrimas.
Ant puošnios keramikos matomi ornamentai liudija ankstyvą augalų, kaip savarankiškos meninės vertės objekto, suvokimą. Tyrėjų teigimu, tikslus žiedlapių skaičiavimas vaizduojamuose žieduose taip pat atskleidžia netikėtai išvystytą matematinį mąstymą.
Ne dėl to, kad mūsų protėviai nebūtų turėję gebėjimo suvokti matematiką, o todėl, kad neturime jokių rašytinių skaitinių simbolių įrodymų iki proto-kilinio skaičių ženklų atsiradimo maždaug 3300–3000 m. pr. Kr. Tai įvyko tūkstančiais metų vėliau pietinėje Mesopotamijos dalyje.
„Šie indai žymi pirmąjį istorijoje momentą, kai žmonės pasirinko vaizduoti augalinį pasaulį kaip dėmesio vertą meninį objektą“, – teigia Jeruzalės Hebrajų universiteto archeologai Yosefas Garfinkelis ir Sarah Krulwich.
„Tai atspindi pažintinį lūžį, susijusį su gyvenimu kaimuose ir augantį simetrijos bei estetikos suvokimą.“
Savo tyrime Garfinkelis ir Krulwich kruopščiai katalogavo, lygino ir analizavo augalinius motyvus ant Halafų keramikos iš 29 archeologinių vietovių.
„Meniškų motyvų atpažinimas visada reikalauja tam tikro interpretavimo lygmens“, – pabrėžia tyrėjai.
„Daugelis čia pristatomų keramikos šukių, mūsų priskirtų augaliniams motyvams, anksčiau jų publikavusioje archeologinėje literatūroje tokiais nebuvo atpažintos.“
Remdamiesi atlikta analize, Garfinkelis ir Krulwich daro išvadą, kad vaizduojami augalai – žiedai, daigai, krūmai, šakos ir aukšti medžiai – tikriausiai nėra susiję su žemdirbyste, nes tai nėra maistiniai augalai.
Atvirkščiai – tyrėjų teigimu, šie vaizdiniai gali kilti iš estetinės augalų grožio ir simetrijos pajautos, atsiradusios ankstyvai matematinio dėsningumo suvokimo stadijai.
„Gebėjimas tolygiai padalyti erdvę, atsispindintis šiuose gėliniuose motyvuose, veikiausiai turėjo praktišką pagrindą kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, dalijant derlių ar skirstant bendruomeninius laukus“, – aiškina Garfinkelis.
Šią idėją atliepia ir tai, kaip augalai pavaizduoti: jie tolygiai paskirstyti indo paviršiuje, motyvai kartojami griežtomis sekų tvarkomis, o bene įdomiausias dėsningumas – žiedlapių skaičius gėlių motyvuose.
Daugybėje dubenų, kaip nustatė tyrėjai, matoma viena ar kelios gėlės, kurių žiedlapių skaičius atitinka geometrinę seką: 4, 8, 16 ir 32. Tai sąmoningai parinkta skaičių progresija, labai aiškiai rodanti matematinį mąstymą. Kai kuriuose induose vaizduojama net 64 žiedlapiai, taip pat atitinkantys šią seką.
„Šie raštai rodo, kad matematinis mąstymas atsirado gerokai prieš rašto išradimą“, – pažymi Krulwich. – „Žmonės vizualiai perteikė dalybas, sekas ir pusiausvyrą per savo meną.“
