Žiemą eismo įvykių skaičius išauga 20–40 %. Tai nenuostabu – visa veiksnių grandinė daro automobilio valdymą sunkiai prognozuojamą. Deja, pats vairuotojas dažnai prideda dar vieną rizikos faktorių – per didelį važiavimo greitį.
Apie tai, kokiu greičiu žiemą reikėtų važiuoti, kad kelionės būtų saugios, pasakojama šiame straipsnyje.
Žiemą kiekvienas vairuotojas girdi tą pačią rekomendaciją: „Neskubėk“. Tačiau kodėl būtent greitis tampa didžiausiu priešu šaltuoju metų laiku? Priežastis ne vien padangų sukibime su kelio danga.
- Kelio neprognozuojamumas. Pagrindinis žiemos bruožas – nuolat besikeičianti danga. Per kelias sekundes automobilis gali nuo švaraus asfalto atsidurti ant ledo plutos ar puraus sniego. Esant dideliam greičiui, vairuotojas tiesiog nespėja sureaguoti, o stabdymo kelias pailgėja kelis kartus: ant apledėjusios dangos jis gali būti 4–5 kartus ilgesnis negu vasarą. Net važiuojant mieste 50 km/val. greičiu sustojimui gali prireikti kelių dešimčių metrų.
- Ribotas matomumas. Žiemą dažni rūkas, snygis, ankstyva prieblanda. Važiuojant dideliu greičiu vairuotojas praranda brangias sekundes kliūtims pastebėti. Tokiu metu net susidūrimas su nedidele sniego pusnimi ar duobe, jei į jas įvažiuojama per greitai, gali baigtis avarija.
- Techniniai veiksniai. Šiuolaikinių automobilių kūrėjai daug daro, kad žiemą jie būtų kuo saugesni. Tačiau stebuklų nebūna – net ir pačios pažangiausios konstrukcijos galimybės turi savo ribas.
- Padangos. Net ir aukščiausios klasės žieminės padangos negarantuoja patikimo sukibimo važiuojant dideliu greičiu. Ne veltui jų gamintojai niekada nenurodo vieno „saugaus“ greičio skaičiaus žieminiams keliams.
- Saugumo sistemos. ABS, ESP ir kitos elektroninės pagalbinės sistemos dažnai būna labai veiksmingos. Tačiau jos negali panaikinti fizinių dangos apribojimų ir, dar daugiau, žiemą ne visuomet veikia idealiai. Pavyzdžiui, ant labai slidžios dangos ABS sistema gali net pailginti stabdymo kelią.
- Žmogiškasis faktorius. Žiemą vairuotojas greičiau pavargsta: trumpa diena, šaltis, nuolatinė įtampa. Dideliu greičiu bet kuri klaida daug kartų sustiprėja. Žmogaus reakcija turi ribas, o esant slidžiai dangai laiko reakcijai dar labiau sumažėja.
Kokiu greičiu važiuoti žiemą?
Nei vienas ekspertas nesiims įvardyti vieno konkretaus žieminio greičio, kuris visada būtų saugus. Važiavimo sąlygos gali labai skirtis. Vis dėlto bendros rekomendacijos yra tokios:
- Greitį sumažinkite mažiausiai 20–30 % lyginant su įprastu vasariniu;
- Laikykitės didesnio atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės: jei danga nėra sausa, žiemą saugus atstumas turėtų būti bent 2–3 kartus didesnis;
- Vien tik žieminių padangų neužtenka – būtina reguliariai tikrinti jų slėgį ir nusidėvėjimą. Kelių eismo taisyklės dar leidžia 1,6 mm protektoriaus gylį, tačiau daugelis ekspertų kalba apie 4 mm kaip realią saugumo ribą;
- Planuokite maršrutą. Venkite nevalytų kelių ir atkarpų su sudėtingu reljefu – stačiais pakilimais ir nuokalnėmis, daugiajuosčiais keliais su aštriais posūkiais;
- Būkite maksimaliai atidūs. Žiemą vairuotojui tenka stebėti ne tik eismą, bet ir nuolat kintančias oro sąlygas bei kelio dangos būklę.
Svarbiausia
Taigi žiema ir didelis greitis sunkiai suderinami dėl dviejų paprastų priežasčių:
- Žiemos orai bet kurią akimirką gali „pasiūlyti“ labai platų nepalankių kelio sąlygų spektrą, kuriam tiesiog neįmanoma būti iki galo pasiruošus;
- Žiemą klaidų atleisti beveik nėra kaip – ne visada įmanoma staigiai sustabdyti ar saugiai apvažiuoti kliūtį.
Universalus principas paprastas: važiuokite taip, lyg priekyje jūsų lauktų apledėjusi atkarpa. Net jei atrodo, kad kelias sausas ir švarus, žieminis neprognozuojamumas visada šalia. Todėl pagrindinis saugaus vairavimo žiemą receptas – neskubėti.
