Net ir tie žmonės, kurie yra įsitikinę, kad valgo nedaug, dažnai nesulaukia svorio pokyčių dėl neteisingų mitybos įpročių. Be to, pats įsitikinimas, jog norint sulieknėti reikia valgyti labai mažai, yra klaidingas.
Kurie mitybos įpročiai blokuoja lieknėjimą
Dietologės teigimu, viena pagrindinių klaidų – manyti, kad svorį galima numesti tik stipriai ribojant maistą.
„Valgyti mažai iš tikrųjų yra blogas įprotis. Norint lieknėti ir išlaikyti stabilų svorį, reikia valgyti pakankamai – ne per daug ir ne per mažai, o tiek, kiek konkrečiam žmogui iš tiesų reikia“, – aiškina Tolstikova.
Ji pabrėžia, kad racionas turi atitikti gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, amžių, lytį ir medžiagų apykaitos ypatumus. Būtent supratimas, kiek ir kokių maistinių medžiagų reikia, padeda palaikyti stabilų svorį, gerą savijautą ir bendrą sveikatos būklę.
Tarp kitų dažnų įpročių, trukdančių sulieknėti, gydytoja išskiria nuolatinius užkandžiavimus, neįvertinant realaus suvalgomo maisto kiekio.
Problema tampa ir reguliarios dietos su dažnais „nulūžimais“, praleidžiami pusryčiai ir vėliau dėl to persivalgoma vakare, maisto skirstymas į „blogą“ ir „gerą“, taip pat per didelis skystų kalorijų (gėrimų) vartojimas.
Kaip formuojasi mitybos įpročiai
Pasak Tolstikovos, naujų mitybos įpročių formavimas prasideda nuo sąmoningumo ir aiškaus tikslo suvokimo.
„Jei žmogus sau išsikelia tikslą būti sveikas, jis supranta, kad investicija į sveikatą reiškia įpročių keitimą, jei jis nori ilgalaikių rezultatų“, – paaiškina dietologė.
Labai svarbu žinias gauti iš specialistų, o ne iš madingų dietų ar abejotinų patarimų.
„Įpročių formavimosi mechanizmas – tai žinių gavimas, suvokimas, o tada jų pritaikymas praktikoje, t. y. senų įpročių keitimas naujais“, – sako ji.
Kiek laiko reikia pokyčiams
Vieno universalaus termino, per kiek laiko pasikeičia mitybos įpročiai, nėra – viskas priklauso nuo žmogaus individualių savybių ir jo gyvenimo būdo.
„Aš visada patariu keistis palaipsniui. Kai kuriuos įpročius galbūt verta pasilikti, o kai kuriuos – keisti. Tai labai individualu ir priklauso nuo konkretaus žmogaus“, – apibendrina gydytoja.
