Rekomendacija miegoti aštuonias valandas per parą jau seniai laikoma universalia norma, tačiau šiuolaikiniai moksliniai tyrimai šį teiginį kelia įtarimų. Specialistai pabrėžia, kad miego poreikis yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, genetikos, gyvenimo būdo ir net žmogaus biologinio laikrodžio tipo.
Profesorius Danielis Liebermanas atkreipia dėmesį, kad fiksuotas miego valandų skaičius neturėtų būti suvokiamas kaip privalomas visiems. Vieniems visiškai pakanka šešių valandų miego, kitiems reikia septynių su puse ar devynių. Svarbiausia atsižvelgti į savo savijautą, energijos lygį ir gebėjimą susikaupti dienos metu.
Pasak eksperto, skirtingų žmonių organizmai veikia nevienodai, todėl ir jiems reikalingas miego laikas skiriasi. Jei žmogus po šešių ar septynių su puse valandų miego jaučiasi žvalus, nepavargsta, geba susikoncentruoti ir gerai funkcionuoti visą dieną, jam nebūtina dirbtinai „siekti“ aštuonių valandų miego. Tuo tarpu kitiems, kad jaustųsi pailsėję, gali reikėti ir devynių valandų.
Miego ciklai ir tinkamas pabudimas
Žmogaus miegas susideda iš maždaug 90 minučių trukmės ciklų. Jei pabundame gilaus miego fazės viduryje, net ir išmiegojus ilgai galime jaustis pavargę, apsunkę ir išsiblaškę. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja planuoti miegą taip, kad jo trukmė būtų lygi keliems pilniems ciklams – pavyzdžiui, 6, 7,5 ar 9 valandos.
Tinkamai suplanuotas pabudimo laikas – tuomet, kai ciklas baigiasi, – dažnai svarbesnis už bendrą išmiegotų valandų skaičių. Pabudimas lengvesnės miego fazės metu padeda jaustis žvalesniems ir energingesniems.
Tyrimai rodo, kad reguliarus miego režimas gali turėti didesnę reikšmę sveikatai nei tikslus išmiegotų valandų skaičius. Organizmas prisitaiko prie pastovaus grafiko, o tai teigiamai veikia hormonų pusiausvyrą, širdies veiklą bei nervų sistemą.
Be to, egzistuoja skirtingi chronotipai – vadinamieji „vyturiai“ ir „pelėdos“. Tai daugiausia lemia genetika, todėl vieniems natūraliau anksti keltis ir anksti eiti miegoti, o kiti geriau jaučiasi vėliau eidami gulti ir vėliau atsikeldami. Svarbu ne tiek konkreti valanda, kiek pastovus, kūnui tinkantis ritmas.
Miego kokybė – svarbiausia
Specialistai pabrėžia, kad geriau miegoti trumpiau, bet kokybiškai, nei ilgai, bet dažnai prabundant. Naktį nuolat trikdomas miegas neleidžia organizmui pereiti per visas būtinas miego fazes, todėl net ir ilgas miegas gali būti mažai naudingas.
Siekiant užtikrinti sveiką miegą rekomenduojama:
- kasdien gultis ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais;
- palaikyti miegui palankias sąlygas – vėsią, tamsią ir tylią aplinką;
- vengti ekranų (telefonų, kompiuterių, televizorių) bent valandą prieš miegą;
- neriboti miego kokybės kofeinu ir alkoholiu, ypač vakare;
- vakarais rinktis lengvesnį maistą ir vengti persivalgymo.
Tokios sąlygos padeda sumažinti nemigos riziką ir pagerina miego gylį bei atkuriamąją jo funkciją.
