Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tiesiogiai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ragindama jį nutraukti grasinimus ir retoriką dėl galimo Grenlandijos perėmimo.
Pasak jos, kalbos apie tai, kad Jungtinės Valstijos turėtų kontroliuoti šią salą, yra „visiškai beprasmės“ ir pažeidžia pagrindinius tarptautinės teisės principus. Ji pabrėžė, kad tokie pareiškimai kelia įtampą ir kenkia sąjungininkų tarpusavio pasitikėjimui.
Ministrė pirmininkė akcentavo, jog JAV neturi teisės aneksuoti nė vienos iš trijų Danijos Karalystei priklausančių teritorijų – nei pačios Danijos, nei Grenlandijos, nei Farerų salų. Ji priminė, kad Danija ir Grenlandija yra NATO Tarybos narės, o jau dabar galiojantys susitarimai suteikia JAV kariuomenei prieigą prie Grenlandijos gynybos bendradarbiavimo pagrindu.
„Primygtinai raginu Jungtines Valstijas nutraukti grasinimus mūsų istoriškai artimam sąjungininkui – šaliai ir tautai, kuri aiškiai pasakė: jie nėra parduodami“, – pareiškė Danijos ministrė pirmininkė.
Pastaruoju metu aistros įsiplieskė po to, kai dešiniųjų pažiūrų podkasterė ir Trumpo patarėjo žmona Cathie Miller socialiniame tinkle „X“ paskelbė Grenlandijos žemėlapį, nuspalvintą JAV vėliavos spalvomis ir pažymėtą užrašu „GREITAI“ („SOON“). Šis įrašas sulaukė griežtos Danijos ir Grenlandijos valdžios institucijų reakcijos.
Danijos ambasadorius JAV Jesperis Mølleris Sørensenas savo ruožtu paskelbė „draugišką priminimą“, kad abi šalys yra sąjungininkės ir kad būtinas pagarbus dialogas, grindžiamas tarpusavio pagarbos teritoriniam vientisumui principu.
Prezidentas Donaldas Trumpas interviu JAV žiniasklaidai, įskaitant žurnalą „The Atlantic“ ir televiziją NBC, vėl pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „absoliučiai turi“ turėti Grenlandiją dėl nacionalinio saugumo sumetimų. Jis pabrėžė salos strateginę padėtį tarp Šiaurės Amerikos ir Europos ir atsisakė atmesti jėgos panaudojimo galimybę siekiant šio tikslo.
Amerikietiškas susidomėjimas Grenlandija nėra naujiena: Trumpas jau buvo iškėlęs Grenlandijos prijungimo klausimą 2019 m., o dabar vėl prie jo grįžta 2025–2026 metais.
Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas taip pat griežtai sureagavo, pareikšdamas, kad „užtenka – jokio tolesnio spaudimo, užuominų ir fantazijų apie aneksiją“. Jo teigimu, pagarba tarptautinei teisei ir grenlandiečių valiai yra svarbesnė už bet kokią politinę retoriką.
Viešosios nuomonės apklausos Grenlandijoje rodo, kad nors nemaža dalis gyventojų pritaria idėjai kada nors tapti nepriklausomais nuo Danijos, absoliuti dauguma nepritaria salos prisijungimui prie Jungtinių Valstijų.
Grenlandija – didžiausia pasaulio sala, turinti apie 57 tūkstančius gyventojų. Nuo 1979 m. ji naudojasi plačia savivalda. Užsienio politika ir gynyba išlieka Danijos atsakomybė, tačiau JAV, remdamosi gynybos susitarimais, saloje yra įkūrusios karines bazes.
