Žiema – puikus metas atidžiai apžiūrėti sode augančius vaismedžius. Kai medžiai be lapų, daug lengviau pastebėti ligų ir kenkėjų padarytą žalą, žaizdas, žievės įtrūkimus ar kitus pavojingus pakitimus. Būtent šiuo laikotarpiu atsiskleidžia problemos, kurios vegetacijos metu gali likti nepastebėtos.
Vienas dažniausiai ant kaulavaisių pasitaikančių ir sodininkus neraminančių požymių – iš žievės besisunkiantys, gintarą primenantys gumos lašai. Šis reiškinys vadinamas gumoze. Nors pats gumos išsiskyrimas nėra liga, jis dažnai signalizuoja apie rimtesnius augalo sutrikimus.
Patyrę sodininkai gerai žino, kad žiema yra geriausias metas vaismedžių būklei įvertinti. Be lapų lengva pamatyti kenkėjų pėdsakus, įtrūkimus ar kitus pažeidimus, rodančius galimas ligas. Kaulavaisiams ypač būdingos želė pavidalo išskyros ant kamieno ar šakų žievės.
Iš žievės išsiskirianti masė iš pradžių būna lipni ir minkšta, vėliau sukietėja. Dažniausiai ji yra gelsvos arba gintaro spalvos. Tai natūrali augalo apsauginė reakcija, kurią gali sukelti bakterinės ir grybinės ligos, kenkėjų pažeidimai, šalčio žaizdos ar netinkamai užgijusios genėjimo vietos.
Gumoze dažniausiai pažeidžia kaulavaisius – slyvas, vyšnias, trešnes, persikus ir abrikosus. Šie medžiai yra jautresni tiek mechaniniams pažeidimams, tiek infekcijoms, todėl gumoze jiems pasireiškia dažniau nei kitoms vaismedžių grupėms.
Šios būklės jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. Sunkiais atvejais gumoze gali lemti viso medžio žūtį, o dažniau – stipriai jį nusilpninti ir sumažinti atsparumą šalčiui. Tai tiesiogiai atsiliepia derliaus kiekiui ir kokybei.
Gumoze atpažinti nėra sudėtinga. Pagrindinis požymis – ant žievės matomi tirštos, želė pavidalo, medaus ar gintaro spalvos išskyros lašai. Jie dažniausiai atsiranda ant kamieno, šakų, buvusių pjūvio vietų ar mechaninių pažeidimų zonose.
Siekiant išvengti gumoze atsiradimo, svarbu laikytis kelių pagrindinių priežiūros taisyklių. Viena veiksmingiausių priemonių – kamienų balinimas, kuris padeda sumažinti žievės įtrūkimų ir šalčio žaizdų riziką. Ne mažiau svarbus ir subalansuotas tręšimas, atitinkantis medžio poreikius bei metų laiką.
Didelę reikšmę turi taisyklingas genėjimas ir laiku atliekami purškimai. Kaulavaisius rekomenduojama genėti vasarą, po derliaus nuėmimo, o visus darbus atlikti tik su dezinfekuotais įrankiais. Tai padeda išvengti infekcijų patekimo į žaizdas.
Gumoze dažnai pastebima būtent žiemą, todėl imtis priemonių reikėtų nedelsiant. Pažeistas vietas būtina atsargiai išvalyti iki sveikų audinių, o žaizdas iš karto apsaugoti sodo tepalu arba emulsiniais dažais su vario fungicidu. Jei pažeistos šakos džiūsta, jas reikia visiškai pašalinti ir pjūvio vietas kruopščiai užtepti.
Ankstyvą pavasarį rekomenduojamas profilaktinis purškimas vario preparatais, laikantis gamintojo nurodymų. Tai padeda sumažinti ligų plitimą ir apsaugoti medį vegetacijos pradžioje.
Gumoze persirgęs kaulavaisis būna nusilpęs, todėl jam būtina skirti daugiau dėmesio. Reguliarus laistymas sausros metu, šaknų zonos mulčiavimas ir saikingas tręšimas padeda medžiui greičiau atsigauti. Tinkama priežiūra padidina tikimybę, kad medis vėl džiugins gausiu ir kokybišku derliumi.
