Neseniai atrastas paslaptingas dangaus objektas gali padėti atskleisti vieną didžiausių kosmoso mįslių – tamsiąją materiją. Astronomai, tikėtina, aptiko iki šiol nežinotą astronominį objektą, pavadintą „Cloud‑9“. Manoma, kad jis gali suteikti naujų svarbių užuominų apie tamsiąją materiją – paslaptingąją medžiagą, kuri formuoja Visatą ir suteikia jai struktūrą.
Mokslininkams dar niekada nepavyko tiesiogiai stebėti tamsiosios materijos. Ši neįprasta medžiaga neskleidžia šviesos, tačiau, kaip manoma, sudaro apie 85 % visos Visatos materijos ir aptinkama pagal savo gravitacinį poveikį.
Naujo tyrimo, publikuoto žurnale „The Astrophysical Journal Letters“, duomenimis, „Cloud‑9“ laikomas tamsiosios materijos debesimi, galbūt likusiu nuo ankstyvųjų galaktikų formavimosi etapų, kai Visata dar tik kūrėsi.
Naujausi kosminio teleskopo „Hubble“ stebėjimai parodė, kad „Cloud‑9“ visai neturi žvaigždžių. Dėl to, priešingai nei įprastos galaktikos, šis objektas yra tamsus. Jį būtų galima supainioti su labai blausia nykštukine galaktika arba nedidele galaktika, sudaryta iš keleto milijardų žvaigždžių. Toks žvaigždžių skaičius yra labai mažas palyginti su mūsų Paukščių Taku, kuriame yra šimtai milijardų žvaigždžių.
Tyrėjų komanda pažymi, kad „Cloud‑9“ dar gali virsti galaktika. Jei objektas sukaups daugiau masės, jame esantis dujos gali subyrėti ir susiskaidyti, sudarydamos sąlygas susiformuoti žvaigždėms. Tokiu atveju „Cloud‑9“ taptų vėlyvojo „žydėjimo“ galaktika.
„Šis debesis yra langas į tamsiąją Visatą. Teoriškai žinome, kad didžiąją Visatos masės dalį sudaro tamsioji materija, tačiau ją labai sunku aptikti, nes ji nespinduliuoja šviesos. „Cloud‑9“ suteikia retą galimybę pamatyti debesį, kuriame vyrauja tamsioji materija“, – aiškina vienas tyrimo bendraautorių Endrius Foksas, Baltimorėje veikiančio Kosminio teleskopo mokslo instituto astronomas.
Pagal vieną iš teorijų, tamsioji materija atsirado po Didžiojo sprogimo, kuris prieš maždaug 13,8 mlrd. metų sukūrė Visatą. Manoma, kad ji sudaro kosminius debesis, kurie niekada nesukaupė pakankamai dujų žvaigždėms susiformuoti.
„Cloud‑9“ pirmą kartą buvo aptiktas prieš trejus metus, tiriant vandenilio dujas netoli galaktikos Messier 94. Stebėjimams buvo naudojamas penkių šimtų metrų apertūros sferinis radijo teleskopas FAST, esantis Kinijos Guidžou provincijoje.
Šis objektas pavadintas „Cloud‑9“, nes tai devintasis dujų debesis, rastas netoli spiralės formos galaktikos Messier 94 pakraščių. Nedideli dujų struktūros iškraipymai rodo galimą sąveiką tarp debesies ir galaktikos.
Numatoma, kad būsimi stebėjimai ir panašių objektų, kaip „Cloud‑9“, atradimai leis geriau suprasti tamsiąją materiją, galaktikų formavimosi ir evoliucijos procesus bei ankstyvąją Visatos istoriją.
Tamsioji materija: naujausi atradimai
Visai neseniai mokslininkams pavyko gauti pirmąjį istorijoje tiesioginį tamsiosios materijos egzistavimo įrodymą. Tai – galingas spinduliavimas, fiksuojamas aplink mūsų Galaktiką, Paukščių Taką.
Be to, astronomams pirmą kartą pavyko stebėti erdvėlaikio svyravimus prie vadinamosios „tamsiosios skylės“ – vieno sudėtingiausių reiškinių, kuriuos įmanoma užfiksuoti kosmose. Tyrėjai stebėjo, kaip žvaigždė buvo sunaikinta jai ekstremaliai priartėjus prie supermasyvios juodosios skylės.
