Mokslininkai gavo revoliucingos informacijos apie ankstyvųjų viduramžių migrantus, kuri gali pakeisti iki šiol vyravusį istorijos supratimą.
Edinburgo ir Kembridžo universitetų tyrėjų komanda atliko pirmąjį didelio masto izotopų duomenų ir senovinės DNR analizės tyrimą, naudodama medžiagą iš ankstyvųjų viduramžių Anglijos kapinynų, kad įvertintų to meto migracijos modelius. Tyrimo duomenimis, ankstyvųjų viduramžių migrantai į Angliją atvyko ne tik per Viduržemio jūrą, bet ir iš už Šiaurės poliarinio rato bei teritorijų anapus jo.
Taip pat nustatyta, kad šie drąsūs naujų žemių pirmtakai judėjo visai kitaip, nei manyta iki šiol. Pasak mokslininkų, VII–VIII amžiuje migracija vyko ne kaip pavieniai intensyvūs sprogstami judėjimo protrūkiai, o kaip nenutrūkstamas srautas.
Iš viso tyrėjai išnagrinėjo daugiau kaip 700 cheminių pėdsakų žmonių dantyse. Šie žmonės buvo palaidoti Anglijoje laikotarpiu nuo 400 iki 1100 metų po Kristaus. Surinkti duomenys vėliau buvo susieti su 316 asmenų senovinės DNR analize, kad būtų galima palyginti judėjimo modelius su žmonių kilme.
„Šiame tyrime pritaikėme „didžiųjų duomenų“ metodą, kad įvertintume ankstyvųjų viduramžių migracijos pasakojimus. Matome, jog migracija buvo nuolatinė šio laikotarpio ypatybė, o ne su pavieniais įvykiais susijęs reiškinys. Randame įrodymų apie nuolatinius tarpkultūrinius kontaktus tarp bendruomenių, įsijungusių į didelio masto tinklus, kurie, tikėtina, prisidėjo prie reikšmingų sociokultūrinių pokyčių viso šio laikotarpio metu“, – teigė istorijos, klasikinės filologijos ir archeologijos mokyklos mokslininkas dr. Samas Leggettas.
Mokslininkai nustatė, kad VII–VIII amžiuje migracija nei aiškiai prasidėdavo, nei baigdavosi – ji vyko nuolat ilgą laiką. Pagrindinė migruojanti demografinė grupė buvo vyrai.
Be to, tyrėjai atskleidė reikšmingą gyventojų judėjimą iš Velso, Airijos, Šiaurės Vakarų Europos ir Viduržemio jūros regiono.
Britanijoje aptikti Romos laikų pramoninio centro pėdsakai
Anksčiau Jungtinėje Karalystėje archeologai rado įrodymų, kad ten egzistavo didelis ir iki šiol nežinotas Romos laikų gamybos centras. Šis atradimas vadinamas vienu reikšmingiausių per pastarąjį šimtmetį Šiaurės Anglijoje.
Tyrėjus nustebino daugiau kaip 800 galąstuvų (akmeninių girnų galandinimui) radinys sklype prie Viro upės. Taip pat yra požymių, kad upės krante gali būti palaidota dar šimtai, o galbūt ir tūkstančiai tokių dirbinių.
Projekto vadovas, Durhamo universiteto garbės mokslo bendradarbis Gary Bankheadas pažymėjo, kad iki šiol visoje Britų salų teritorijoje buvo rasta vos apie 250 galąstuvų. Ši nauja radinių koncentracija yra didžiausia žinoma galąstuvų kolekcija Šiaurės Vakarų Europoje ir aiškiai įrašo Šiaurės Rytų Angliją į išplėtotą Romos Britanijos gamybos ir prekybos tinklą.
