Irano valdžia pirmą kartą bandė masiškai blokuoti palydovinį ryšį „Starlink“, sutrikdydama apie 80 % duomenų srauto. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis su Elonu Musku aptarti būdus, kaip išlaikyti prieigą prie tinklo šalyje.
Stebėsenos duomenimis, Irano specialiosios tarnybos panaudojo naujas radioelektroninės kovos priemones „Starlink“ signalui slopinti. Šis tinklas iki šiol buvo laikomas „planu B“ protestuotojams, kai šalyje reguliariai išjungiamos mobiliojo ryšio ir laidinio interneto paslaugos.
Dėl plataus masto kišimosi į sistemos darbą buvo užfiksuota, kad Irane sutrikdyta apie 80 % „Starlink“ srauto. Tai – pirmas kartas, kai Teheranas taip plačiai mėgina neutralizuoti „SpaceX“ palydovinę technologiją.
Masiška ataka prieš palydovinį ryšį
Irano tarnybos, naudodamos pažangias trukdymo technologijas, siekia užkirsti kelią alternatyvioms informacijos sklaidos priemonėms. „Starlink“ įranga Irane iki šiol buvo slapta platinama ir naudojama siekiant apeiti valstybinę cenzūrą ir interneto ribojimus.
Ekspertų teigimu, tokio masto ryšio blokavimas rodo, kad režimas rimtai vertina palydovinio interneto grėsmę informaciniam uždarumui ir bando užkirsti kelią protestų koordinavimui internete.
JAV įsitraukimas ir Trumpo pozicija
Reaguodamas į situaciją, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė planuojantis derybas su Elonu Musku. Susitikimo tikslas – surasti techninį sprendimą, kuris leistų užtikrinti nepertraukiamą interneto prieigą Irane nepaisant vietos valdžios pastangų ją apriboti.
Tuo pačiu metu oficialusis Teheranas pateikė ultimatumą: Irano valdžia reikalauja, kad Muskas oficialiai užregistruotų „Starlink“ veiklą šalyje ir gautų licenciją paslaugoms teikti.
Jei šis reikalavimas nebus įvykdytas, valdžia grasina įvesti baudžiamąją atsakomybę už „Starlink“ terminalų laikymą ir visiškai blokuoti paslaugą nacionaliniu mastu.
Galimi Baltųjų rūmų sprendimai
Donaldo Trumpo administracija rengia planą, kuriuo siekiama paremti Irano demonstrantus tiek technologinėmis, tiek ekonominio spaudimo priemonėmis. Viena iš pagrindinių krypčių – užtikrinti nenutrūkstamą priėjimą prie interneto per „Starlink“, kad protestų dalyviai galėtų koordinuoti savo veiksmus ir skleisti informaciją į užsienį.
Be to, Baltieji rūmai svarsto papildomų sankcijų įvedimą saugumo struktūrų atstovams, atsakingiems už protestų malšinimą, taip pat finansinės paramos suteikimą opozicinėms grupėms.
Kaip prasidėjo protestai Irane
Masinių protestų bangą išprovokavo staigus ekonomikos nuosmukis ir nacionalinės valiutos – rialo – kurso griūtis. Kritinė infliacija padarė pagrindinius maisto produktus neįperkamus didžiajai daliai gyventojų, todėl į gatves išėjo ne tik politiniai aktyvistai, bet ir smulkieji prekybininkai bei kiti socialiai pažeidžiami sluoksniai.
Ekonominiai reikalavimai greitai peraugo į politinius šūkius, nukreiptus prieš esamą ajatolos Ali Chamenėjaus režimą. Protestuotojai reikalauja politinių reformų, didesnio valdžios skaidrumo ir realių priemonių kovai su skurdu bei korupcija.
Irano vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą
Iranas neoficialiai remia Rusiją kare prieš Ukrainą. Nepaisant oficialių Teherano neigimų, karinis bendradarbiavimas tarp šių šalių nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gerokai suintensyvėjo.
Vakarų žvalgybos ir žiniasklaidos duomenimis, Teheranas pradėjo tiekti Rusijos kariuomenei trumpojo nuotolio balistines raketas. Šią informaciją pačiame Irane yra pripažinę net kai kurie parlamento nariai.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga ne kartą yra įvedusios sankcijas Irano karinei pramonei už paramą Rusijos agresijai. JAV Valstybės departamentas pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas kelia grėsmę ne tik Europos saugumui, bet ir platesniam stabilumui Artimuosiuose Rytuose.
