Content Pool
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Lietuva
  • IT naujienos
  • Maistas
  • Gyvenimas
  • Automobiliai
  • Mokslas
  • Pramogos
  • Namai ir patarimai
No Result
View All Result
Content Pool
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Lietuva
  • IT naujienos
  • Maistas
  • Gyvenimas
  • Automobiliai
  • Mokslas
  • Pramogos
  • Namai ir patarimai
No Result
View All Result
Content Pool
No Result
View All Result

Sausio darbas sode, kurį ignoruoja net patyrę sodininkai: apsaugok obelis ir kriaušes nuo tyliojo žudiko

admin by admin
January 15, 2026
in Sodas ir daržas
in
in
in
in
Sausio darbas sode, kurį ignoruoja net patyrę sodininkai: apsaugok obelis ir kriaušes nuo tyliojo žudiko

Žiema sode – puikus metas pasirūpinti medžių sveikata ir užkirsti kelią pavojingoms ligoms dar prieš prasidedant vegetacijai. Viena iš klastingiausių vaismedžių ligų yra vaisiakotinių ruda puvinė, galinti sunaikinti didelę dalį derliaus ir ilgainiui smarkiai nusilpninti medžius. Tinkamai sutvarkius sodą sausio mėnesį, galima gerokai sumažinti infekcijų riziką ateinančiam sezonui.

Vaisiakotinių ruda puvinė, dar vadinama monilioze, – tai pavojinga grybinė liga, daugiausia pažeidžianti vyšnias, trešnes, slyvas, o kartais ir persikus, abrikosus, obelis bei kriaušes. Ją sukelia grybeliai iš Monilinia genties, daugiausia Monilinia laxa ir Monilinia fructigena. Šie patogenai geriausiai vystosi šilto ir drėgno oro sąlygomis, ypač augalams žydint ir vaisiams bręstant. Grybai žiemoja ant medžių likusiuose sudžiūvusiuose vaisiuose ir pažeistuose ūgliuose, o pavasarį tampa naujų infekcijų židiniu.

Ligos požymiai matomi ant žiedų, ūglių, lapų ir vaisių, tačiau skirtingoms rūšims jie gali šiek tiek skirtis. Vyšniose infekcija pasireiškia anksčiausiai – žiedai paruduoja ir sudžiūsta, taip pat džiūsta trumpi ūgliai ir lapai. Kitų rūšių vaismedžiuose moniliozė dažniausiai pirmiausia išryškėja ant vaisių. Ant jų susidaro rudos, pūvančios dėmės, kurios ilgainiui pasidengia pilkšvomis, karputes primenančiomis sankaupomis – tai grybo sporų telkiniai. Tokie vaisiai deformuojasi, išdžiūsta, „mumifikuojasi“ ir dažnai lieka kaboti ant medžių iki kito sezono.

Vaisiakotinių ruda puvinė gali sunaikinti didelę dalį derliaus ir smarkiai nusilpninti visą medį. Dažniausias užkrato patekimo kelias – įvairūs vaisiaus odelės pažeidimai, per kuriuos įsiskverbia grybo sporos. Ligos plitimą taip pat skatina per tankios, prastai vėdinamos medžių lajos. Svarbiausios apsaugos priemonės – laiku šalinami ir sunaikinami pažeisti vaisiai bei ūgliai, genėjimas, gerinantis oro cirkuliaciją lajoje, ir profilaktiniai purškimai tinkamomis priemonėmis jautriausiais tarpsniais – daugiausia žydėjimo metu ir prieš derliaus nuėmimą.

Sausį surink sudžiūvusius ir pašalusius vaisius nuo medžių

Sausį galima labai efektyviai sumažinti vaisiakotinių rudos puvinės plitimą, pašalinant žiemojančius patogeno židinius – užkrėstus vaisius ir ūglius. Žiema – tai tvarkymo ir sanitarinių darbų metas, o ne šios ligos purškimų sezonas. Svarbiausia – kruopščiai surinkti visus sudžiūvusius, „mumifikuotus“ vaisius nuo medžių ir iš po jų lajų, nes būtent juose žiemoja grybas ir iš čia pavasarį prasideda nauja infekcijos banga.

Taip pat galima iškirpti akivaizdžiai ligotus, sudžiūvusius trumpus ūglius, juos pašalinant keliais centimetrais žemiau matomos pažaidos. Surinktų „mumifikuotų“ vaisių ir kitų stipriai pažeistų augalinių liekanų negalima mesti į kompostą. Grybo sporos gali išgyventi kompostavimo procesą ir kartu su kompostu išplisti po visą sodą. Tokias atliekas geriausia išmesti į biologinių atliekų konteinerį arba kitaip saugiai pašalinti.

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In
No Result
View All Result
  • Landing Page
  • Buy JNews
  • Support Forum
  • Pre-sale Question
  • Contact Us

© 2026 JNews - Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.