Indijos raketos PSLV sugrįžimas į skrydžius po aštuonių mėnesių pertraukos baigėsi nesėkmingai. Nešėjas su palydovu EOS-N1 ir dar 15 aparatų startavo iš Raketa PSLV buvo paleista iš Šriharikotos kosmodromo naktį į sausio 12-ąją, tačiau netrukus po pakilimo buvo užfiksuoti techniniai nesklandumai. Paleidimo eiga iš pradžių atrodė sklandi, tačiau vėlesniuose etapuose situacija pakrypo neplanuota linkme.
Indijos kosmoso tyrimų organizacija ISRO patvirtino, kad anomalijos kilo trečiosios raketos pakopos veikimo metu. Specialistai pastebėjo padidėjusį raketos sukimąsi ir nukrypimus nuo numatytos trajektorijos, todėl šiuo metu atliekama detali surinktų duomenų analizė.
Jeigu gedimas bus oficialiai patvirtintas, tai taps ketvirtu nesėkmingu PSLV raketos paleidimu per visą jos daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią eksploatavimo istoriją. Ankstesnė nesėkmė buvo užfiksuota 2025 metų gegužę, kai raketa prarado palydovą EOS-09.
Nepaisant pavienių incidentų, PSLV laikoma viena patikimiausių Indijos raketų. Per savo tarnybos laikotarpį ji sėkmingai iškėlė daugybę reikšmingų misijų, tarp jų – Mėnulio zondą „Čandrajana-1“, Indijos Marso misiją „MOM“ ir Saulės observatoriją „Aditya-L1“.
Pagrindinis šio paleidimo krovinys buvo EOS-N1, dar vadinamas „Anvesha“. Tai nedidelis hiperspektrinis Žemės stebėjimo palydovas, sukurtas Indijos kariuomenės reikmėms ir skirtas detaliai Žemės paviršiaus stebėsenai bei žvalgybos užduotims.
Be „Anvesha“, raketos denyje buvo ir keli papildomi kroviniai. Tarp jų – bendras Tailando ir Jungtinės Karalystės Žemės stebėjimo palydovas bei Brazilijos aparatas, skirtas padėti žvejybos sektoriui.
Taip pat buvo gabenamas demonstracinis orbitinio degalų papildymo projektas ir Ispanijos startuolio „Orbital Paradigm“ nusileidimo kapsulė, kuri po misijos turėjo sugrįžti į Žemę.
Šis paleidimas buvo jau devintasis komercinis startas, kurį vykdė ISRO komercinis padalinys „NewSpace India Limited“. Organizacija kol kas neatskleidžia, kaip galimos techninės problemos paveiks būsimus komercinius paleidimus.
