Žmonija jau yra pargabenusi į Žemę mėginių iš Mėnulio ir kai kurių asteroidų, tačiau iki šiol nepavyko to padaryti nė iš vienos kitos planetos. Šią situaciją turėjo pakeisti ambicinga NASA misija „Mars Sample Return“, laikoma vienu svarbiausių šiuolaikinės kosmoso tyrimų projektų. Tačiau finansinės problemos kelia grėsmę jos ateičiai ir pykdo mokslininkų bendruomenę.
Žmonijai jau pavyko atgabenti į Žemę Mėnulio ir kai kurių asteroidų uolienų mėginius, tačiau iš kitos planetos to dar niekada nebuvo padaryta. Pirmąja tokio tipo misija turėjo tapti „Mars Sample Return“, kurios ankstyvosios fazės jau vykdomos, nors visas projektas vis dar tik pradinėje stadijoje.
Pirmasis misijos etapas – pačių mėginių surinkimas Marse – jau vyksta. Tai daro NASA marsaeigis „Perseverance“, nusileidęs Raudonojoje planetoje prieš mažiau nei penkerius metus. Šis ratuotas laboratorinis aparatas turi kelias dešimtis specialių talpų Marso grunto ir uolienų mėginiams rinkti. Dalis jų skirta būtent toms priešistorinio Marso medžiagos porcijoms, kurias planuota pargabenti į Žemę detaliems tyrimams.
„Perseverance“ saugykloje jau laikomi nepaprastai viliojantys mėginiai, kurie gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie gyvybę Saulės sistemoje“, – taip ekspertai vertina „Mars Sample Return“ misijos eigą.
NASA biudžetas: pinigų misijai vis dar nėra
Dėl biudžeto apribojimų NASA prieš kurį laiką paskelbė, kad negali užtikrinti „Mars Sample Return“ projekto įgyvendinimo iki galo. Tokią sudėtingą ir daug etapų apimančią misiją reikėtų finansuoti milžiniškomis sumomis, o dabartinės lėšos tam nepakankamos.
Įtampos vis daugiau, nes būtent mokslo bendruomenė daro stiprų spaudimą agentūrai, ragindama tęsti šią, anot tyrėjų, istoriškai lemiamą misiją. Mokslininkai pabrėžia, kad tokia galimybė gali nepasikartoti dešimtmečius.
Politiniai sprendimai ir finansinės realijos
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo siekęs reikšmingai sumažinti NASA finansavimą, tačiau šiam planui nepritarė Senatas. Nors Baltieji rūmai siūlė skirti 18,8 mlrd. JAV dolerių, galutiniame variante NASA biudžetas 2026 fiskaliniams metams išaugo iki 24,4 mlrd. dolerių.
Vis dėlto, net ir padidinus bendrą nasa biudžetą, jame vis dar trūksta atskiros eilutės, kuri realiai padengtų „Mars Sample Return“ misijos kaštus. Būtent į tai dėmesį atkreipia MEPAG – Marso tyrimų programos analizės grupės – specialistai.
„Esame giliai susirūpinę dėl MSR programos atšaukimo“, – sako MEPAG pirmininkė ir viena pagrindinių kosmoso tyrėjų Southwest tyrimų institute Boulderio mieste, Victoria Hamilton.
Ekspertų teigimu, „Mars Sample Return“ – tai kertinė mūsų epochos kosminė misija, kurios negalima nutraukti, jei rimtai siekiama atsakyti į klausimą, ar Visatoje esame vieni. Siekdama mažinti išlaidas, NASA neseniai kreipėsi į privatų sektorių prašydama pateikti pigiau įgyvendinamas inžinerines koncepcijas. Vieną iš tokių pasiūlymų jau 2025 m. pristatė ir bendrovė „Lockheed Martin“.
„Esame per žingsnį nuo galutinio atsakymo, ar senoviniame Marse egzistavo gyvybė“, – pabrėžia Victoria Hamilton. Anot jos, prarasti šią galimybę dėl finansinių ir politinių sprendimų būtų istorinė klaida.
Kinija taip pat ruošiasi lenktynėms dėl Marso mėginių
Kol NASA kovoja dėl lėšų, panašią misiją planuoja įgyvendinti ir Kinija. Šios šalies kosminė programa pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, o planai pargabenti mėginius iš Marso gali tapti dar viena prestižine užduotimi.
Neatmetama galimybė, kad būtent Kinija pirmoji atgabens į Žemę Raudonosios planetos uolienas. Tokiu atveju atsakymas į vieną iš svarbiausių žmonijos klausimų – ar kažkada Marse buvo gyvybė – galėtų nuskambėti ne iš NASA, o iš Kinijos mokslo centrų. Tai dar labiau didina spaudimą JAV ir NASA nenusišalinti nuo „Mars Sample Return“ projekto ir užtikrinti jo tęstinumą.
