2026 m. sausio 22 d. 18 val. Kauno miesto muziejaus padalinys Kauno rotušė kviečia į parodos „Miesto atmintis: miško šokiai“ atidarymą. Paroda skirta daugiau nei šešis dešimtmečius gyvuojančiai senjorų šokių tradicijai Panemunės šile, jų pačių švelniai vadinamai tiesiog „miško šokiais“.
Panemunėje šokama dar nuo Aukštosios Panemunės miestelio laikų – aikštėse, kultūros namuose, bažnyčios kieme ir miške, po pušimis. Tarpukariu šokių ritmą formavo kurortinė aplinka ir sanatorijų lankytojai, sovietmečiu – vietiniai senjorai, ilgėjęsi paprasto, nuoširdaus bendravimo. Nuo šeštojo dešimtmečio šokių tradicija galutinai persikėlė į Panemunės šilą ir čia gyvuoja iki šiol – šeštadieniais ir sekmadieniais, šiltuoju metų laiku, skambant gyvai muzikai.
„Šokis Panemunėje yra bendravimo būdas. Tai ne scena ir ne renginys – tai būdas būti kartu“, – sako etnomuzikologė ir parodos kuratorė Laura Lukenskienė.
Parodos herojės – dvi ryškios miesto moterys
Parodos centre – dvi išskirtinės asmenybės: muzikantė Veronika Ziabkinienė ir poetė, muzikė Apolonija (Paulina) Liaudinskienė, daugiau nei du dešimtmečius puoselėjusios šokių bendruomenę.
V. Ziabkinienė dar visai neseniai pati organizavo šokius: rūpinosi leidimais, įranga, suolais ir repertuaru, o pertraukų metu įjungdavo kompaktinius diskus, kad šokis nenutrūktų. Šokių organizavimas jai buvo perduotas iš ankstesnės vadovės – net „per notarą“, kaip ji pati juokauja. Taip tradicija įgavo beveik institucinio tęstinumo bruožų. Šokiai iki šiol vadinami „labdara“, nes grojama nemokamai arba atsilyginama tik simboliškai – svarbiausia, kad muzika nenutiltų.
Eilėraščių ir valsų autorė P. Liaudinskienė kūrė tekstus ir melodijas Panemunės šilo šokiams. Pasakodama apie repertuarą, ji prisimena, kad „visi daugiausia prašydavo apie meilę – tokios ir skambėdavo“. Jos kūryboje meilės temos virsdavo fokstrotais, valsais ir tango, kuriuos šoko ištisos kartos – nuo sanatorijų lankytojų iki Kauno miesto senjorų.
„Norėjosi parodyti, kad miško šokiai nėra folkloro archyvas po atviru dangumi. Tai miesto kasdienybė, kuri labai jautriai jungia žmones“, – pažymi parodos kuratorė ir koordinatorė Monika Chockevičienė.
Lankytojai išvys per 30 eksponatų: puošnius kostiumėlius, papuošalus, akordeoną, dainų sąsiuvinius, šokių batelius, bižuteriją, taip pat plaktuką ir vinis, kuriais V. Ziabkinienė miške taisydavo šokių suolus. Parodą papildo garso ir vaizdo medžiaga iš Panemunės šilo, kurioje skamba ir Paulinos sukurtos dainos.
Norintys pratęsti patirtį galės parsisiųsti Kauno miesto muziejaus programėlę. Skiltyje „Miesto gidas“ parengtas maršrutas po miestą, vedantis per svarbiausias miško šokių vietas: „Apynėlį“, „Kastytį“, Panemunės šilą ir kitas erdves.
Parodos atidaryme – gyvos istorijos ir muzika
Sausio 22 d. vakarą lankytojai kviečiami į parodos atidarymą Kauno rotušėje. 18 val. vyks pokalbis, kuriame dalyvaus parodos herojės V. Ziabkinienė ir P. Liaudinskienė bei parodos kuratorės L. Lukenskienė ir M. Chockevičienė. Pokalbį moderuos Sigita Žemaitytė-Strazdė.
Po pokalbio skambės gyva muzika: kapelos „Jazminai“ ir „Papartis“ atliks keletą kūrinių ir, kaip miške, pakvies pajudėti bei pamėginti senjorų pamėgtus žingsnelius. Atidarymas nemokamas ir atviras visiems.
Paroda veiks iki 2026 m. spalio mėnesio Kauno miesto muziejaus padalinyje Kauno rotušė, parodų erdvėje.
