Klimato kaita vis dažniau pasireiškia ne tik akivaizdžiais ekstremaliais orų reiškiniais, bet ir mažiau pastebimais, tačiau reikšmingais padariniais žmonių sveikatai. Karščio bangos, staigūs temperatūrų svyravimai ar atmosferos slėgio pokyčiai gali turėti tiesioginę įtaką insultų, širdies smūgių ir net savižudybių skaičiui. Siekdami išsiaiškinti, kaip šie reiškiniai veikia Lietuvos gyventojų sveikatą, mokslininkai pradėjo naują projektą, kuris turėtų pateikti svarbių įžvalgų ir rekomendacijų.
Mirtingumas nuo insulto, ūminio miokardo infarkto ir savižudybių Lietuvoje išlieka itin didelė visuomenės sveikatos problema. Viena pagrindinių mirties priežasčių mūsų šalyje yra insultas – mirčių nuo jo skaičius net du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Ūminis miokardo infarktas lemia apie 38 proc. moterų ir 44 proc. vyrų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Lietuva jau daugelį metų patenka tarp dešimties pasaulio valstybių, kuriose savižudybių skaičius yra vienas didžiausių. Šie rodikliai atskleidžia rimtus visuomenės sveikatos iššūkius, kuriems spręsti būtini nauji, įrodymais grįsti sprendimai.
Atsižvelgdami į šią situaciją, Lietuvos energetikos instituto (LEI) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai 2025 m. pabaigoje pradėjo projektą „CliMed-LT“. Jo tikslas – išsiaiškinti, kaip ekstremalūs orų reiškiniai veikia žmonių sveikatą ir mirtingumo riziką Lietuvoje, ir padėti geriau pasirengti stiprėjančios klimato kaitos iššūkiams.
Ekstremalūs orai ir sveikatos rizikos
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir įvairiose Europos šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ekstremalūs klimato reiškiniai gali turėti reikšmingą poveikį žmonių sveikatai. Karščio ir šalčio bangos, oro slėgio svyravimai, kritulių kiekis, drėgmė bei saulės spindėjimo trukmė siejami su padidėjusia mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei savižudybių rizika.
Tačiau Lietuvos kontekste šios sąsajos dar menkai suprantamos ir nepakankamai ištirtos. Trūksta išsamių tyrimų, kurie leistų tiksliai įvertinti, kaip būtent mūsų šalies klimato sąlygos veikia visuomenės sveikatą.
„Užsienyje atlikti tyrimai atskleidė, kad ekstremalūs orų reiškiniai turi aiškų ir statistiškai reikšmingą poveikį žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, karščio bangų metu kai kuriose šalyse mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų išauga dešimtimis procentų, o staigūs oro slėgio ar temperatūros pokyčiai siejami su padidėjusia insulto ir infarkto rizika. Vis daugiau duomenų rodo ir ryšį tarp ekstremalių meteorologinių sąlygų bei savižudybių skaičiaus, ypač tam tikrais metų laikais ir specifinėse gyventojų grupėse.
Tačiau šis poveikis priklauso nuo regiono, klimato, socialinių veiksnių ir sveikatos sistemos pasirengimo. Todėl negalime tiesiog perkelti užsienio rezultatų į Lietuvos kontekstą. Naujasis projektas siekia atsakyti į klausimą, kaip šie procesai veikia mūsų šalyje, kaip jie gali keistis ateityje ir kokią įtaką tam turės stiprėjanti klimato kaita“, – sako viena iš projekto vykdytojų, LEI Hidrologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė.
Kuriami pažangūs prognozavimo modeliai
Projekto metu siekiama nustatyti sąsajas tarp ekstremalių orų reiškinių ir jų poveikio visuomenės sveikatai Lietuvoje. Ypatingas dėmesys skiriamas savižudybių skaičiui ir mirtingumui nuo neinfekcinių ligų – insulto ir ūminio miokardo infarkto.
Siekiant šio tikslo, jungiami skirtingų sričių duomenys: didelės skiriamosios gebos meteorologiniai duomenų rinkiniai ir nacionalinių mirčių registrų informacija. Naudojant statistinius metodus bus kuriami pažangūs prognozavimo modeliai, leidžiantys atpažinti svarbiausius rizikos veiksnius, kiekybiškai įvertinti jų poveikį ir modeliuoti galimus ateities scenarijus klimato kaitos sąlygomis.
„Mūsų taikoma metodologija leidžia analizuoti ne tik bendras tendencijas, bet ir trumpalaikius, pavėluotus ekstremalių orų poveikius žmonių sveikatai. Naudosime pažangius laiko eilučių ir statistinius modelius, kurie padės nustatyti, po kiek laiko po ekstremalaus oro reiškinio padidėja susirgimų ar mirtingumo rizika ir kaip ji skiriasi pagal amžių, lytį ar regioną. Tai ypač svarbu minėtų sveikatos problemų atvejais, nes poveikis nebūtinai pasireiškia tą pačią dieną“, – pasakoja dr. D. Meilutytė-Lukauskienė.
Nuo tyrimų – prie praktinių sprendimų
Projektas orientuotas ne tik į teorinius tyrimus, bet ir į praktinę naudą. Siekiama sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir įrodymais pagrįstas rekomendacijas, kurios padėtų stiprinti nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą bei atsparumą ekstremaliems orų reiškiniams.
Tokia sistema, remdamasi orų prognozėmis, leistų iš anksto identifikuoti laikotarpius, kai sveikatos rizika didėja, ir laiku informuoti tiek sveikatos priežiūros institucijas, tiek visuomenę. Tai sudarytų sąlygas prevenciniams veiksmams, pavyzdžiui, geresniam sveikatos paslaugų planavimui, papildomų išteklių mobilizavimui ar tikslinėms informacinėms kampanijoms.
Sujungdamas aplinkos ir sveikatos duomenis, projektas prisidės prie gilesnio klimato kaitos ir visuomenės sveikatos sąveikos supratimo bei padės kurti atsparesnę, geriau pasirengusią sveikatos sistemą Lietuvoje.
„Projektas leis pirmą kartą nacionaliniu mastu įvertinti, kaip konkretūs ekstremalūs orų reiškiniai veikia mirtingumą nuo insulto, infarkto ir savižudybių Lietuvoje. Iki šiol apie tai dažniausiai kalbėjome remdamiesi užsienio pavyzdžiais, tačiau neturėjome išsamių tyrimų, pritaikytų būtent mūsų šalies klimato ir gyventojų ypatumams.
Praktinė projekto nauda sveikatos sistemai – galimybė pasirengti iš anksto, o ne reaguoti jau po skaudžių pasekmių. Identifikavus pavojingiausius orų scenarijus ir pažeidžiamiausias gyventojų grupes, sveikatos institucijos galės iš anksto planuoti prevencines priemones, sustiprinti paslaugų pasirengimą ir geriau apsaugoti rizikos grupes“, – pabrėžia mokslininkė.
