Oro recirkuliacijos mygtukas automobilyje dažnai lieka nepastebėtas, nors tinkamai naudojamas jis gali gerokai pagerinti važiavimo komfortą ir net padėti sutaupyti degalų ar elektros. Ši funkcija naudinga tiek žiemą, tiek vasarą, tačiau svarbiausia – suprasti, kada ją įjungti, o kada geriau vengti.
Vidaus oro recirkuliacijos sistema įjungiama specialiu mygtuku, pažymėtu automobilio simboliu su apskritimine rodykle. Aktyvavus šią funkciją, į saloną nebeįtraukiamas lauko oras – ventiliacijos sistema ima cirkuliuoti jau esantį viduje. Tai leidžia greičiau pasiekti norimą temperatūrą ir apsaugoti keleivius nuo išorės taršos.
Žiemą recirkuliacija ypač naudinga tuomet, kai automobilio variklis ir šildymo sistema dar tik pradeda veikti. Vietoje to, kad būtų nuolat traukiamas šaltas lauko oras, sistema naudoja jau šiek tiek sušilusią salono oro masę. Dėl to šiluma kaupiasi greičiau, o salonas sušyla per trumpesnį laiką.
Karštomis vasaros dienomis ši funkcija taip pat gali būti itin efektyvi. Iš pradžių rekomenduojama trumpam praverti langus ar duris, kad išleistumėte įkaitusį orą. Kai salono temperatūra tampa žemesnė nei lauke, galima įjungti recirkuliaciją – kondicionierius tuomet vėsina tą patį orą, nebesusidurdamas su nauju karščio srautu.
Toks veikimo principas leidžia greičiau pasiekti norimą vėsumą ir sumažina klimato sistemos apkrovą. Mažesnis kompresoriaus darbas reiškia ir mažesnes degalų sąnaudas vidaus degimo automobiliuose arba lėtesnį baterijos išsikrovimą elektromobiliuose.
Vidaus oro recirkuliacija itin praverčia ir tada, kai lauko oras yra prastos kokybės. Važiuojant spūstyse, tuneliuose, pramoninėse zonose ar paskui stipriai dūmijančias transporto priemones, ši funkcija padeda apsaugoti saloną nuo išmetamųjų dujų, suodžių ir nemalonių kvapų.
Ypač didelė nauda pastebima elektriniuose automobiliuose. Moksliniai tyrimai rodo, kad naudojant recirkuliaciją galima reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas klimato kontrolei ir net pailginti nuvažiuojamą atstumą. Panašus, nors ir mažesnis, efektas galioja ir benzininiams automobiliams.
Vis dėlto recirkuliacijos funkcija neturėtų būti naudojama nuolat. Ilgą laiką neįleidžiant šviežio oro, salone palaipsniui didėja anglies dioksido koncentracija ir mažėja deguonies kiekis. Tai gali sukelti mieguistumą, sumažinti koncentraciją ir sulėtinti vairuotojo reakcijas.
Žiemą nuolatinė recirkuliacija dar turi ir kitą trūkumą – prastą drėgmės pašalinimą. Keleivių kvėpavimas, šlapi drabužiai ar avalynė greitai padidina drėgmės lygį salone, todėl ima rasoti ar net apledėti langai. Ilgainiui tai gali sukelti nemalonų kvapą ir sudaryti palankias sąlygas pelėsiui.
Todėl oro recirkuliaciją verta laikyti pagalbine, o ne nuolatine funkcija. Ji puikiai tinka greitam salono šildymui ar vėsinimui bei trumpalaikei apsaugai nuo užteršto oro, tačiau po kurio laiko būtina ją išjungti ir leisti į saloną patekti šviežiam orui. Toks subalansuotas naudojimas užtikrina ir komfortą, ir saugumą kelionės metu.
