Ilgai gyvenančios, žiemą dirvoje žiemojančios daugiametės gėlės – puikus pasirinkimas tiems, kurie nori turėti dekoratyvų, bet nedaug priežiūros reikalaujantį gėlyną. Tinkamai pasodinus ir parinkus atsparias rūšis, šios gėlės kiekvienais metais vis gausiau žydi ir leidžia ilgus metus džiaugtis tuo pačiu želdiniu be nuolatinio atsodinimo.
Daugiametes gėles į gruntą geriausia sodinti dviem pagrindiniais laikotarpiais. Pavasarį tai daroma nuo kovo iki gegužės (priklausomai nuo regiono), ir tada sodinamos tik vasarą ir rudenį žydinčios daugiametės gėlės. Jos per visą sezoną spėja gerai įsišaknyti ir pasiruošti žiemai.
Antras tinkamas laikas – ankstyvas ruduo, nuo rugsėjo iki spalio, ne vėliau kaip 3–4 savaitės iki pirmųjų šalnų. Tai optimalus metas anksti pavasarį žydinčioms daugiametėms. Drėgna ir dar pakankamai šilta dirva leidžia augalams iki žiemos gerai įsišaknyti, todėl pavasarį jie auga ypač gausiai. Tokias sodinukų eiles pirmaisiais metais verta pamulčiuoti žieve ar lapais, kad šaknys būtų geriau apsaugotos nuo šalčio.
Laiką sodinimui lemia ir sodinuko šaknų tipas. Nuogus šakniastiebius ar augalus su atvira šaknų sistema geriausia sodinti minėtais pavasario ir rudens laikotarpiais. Tuo tarpu vazonuose auginamas daugiametes gėles galima sodinti visą vegetacijos sezoną.
Daugiametės gėlės, kurios gerai žiemoja grunte, paprastai nėra reiklios auginimo sąlygoms, todėl jas prižiūrėti lengva. Toliau pateikiama 10 gražiausių ilgaamžių daugiametių gėlių, puikiai pakeliančių žiemą dirvoje.
1. Rytinis lankelis (Doronicum orientale). Rytinis lankelis – tai laisvo, kerelio formos augimo daugiametė gėlė su širdies formos lapais ir stačiais žiediniais stiebais. Užauga 30–50 cm aukščio. Auksiniai geltoni, krepšelio formos žiedai pasirodo labai anksti – nuo kovo–balandžio iki birželio. Tai vienas pirmųjų ryškių pavasario akcentų gėlyne. Augalas atsparus šalčiui iki maždaug -30 °C ir Lietuvos klimato sąlygomis paprastai žiemoja be dengimo.
2. Sode auginama orlėnė (Aquilegia x hybrida). Sodinė orlėnė, dar vadinama mišrine, – tai lengvo, kerelio formos augimo daugiametis augalas. Jo smulkūs, plunksniškai suskaldyti lapai sudaro žemą skrotelę. Priklausomai nuo veislės, orlėnės užauga 30–90 cm aukščio. Vasarą ant stačių žiedstiebių pasirodo gausybė varpelio formos žiedų su pentinais, kurių spalvos labai įvairios – balta, rožinė, geltona, mėlyna, dvispalvės. Orlėnės atsparios maždaug iki -35 °C.
3. Alpinis astras (Aster alpinus). Alpinis astras – žema, kero formos daugiametė gėlė, sudaranti tankias, kompaktiškas kupsteles. Baziniai lapai išlieka žali ir žiemą. Augalas paprastai pasiekia 15–30 cm aukštį ir formuoja tankius kerelius. Žydi vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą, pasipuošdamas dideliais violetiškai mėlynais krepšelio formos žiedais su geltonu viduriu. Alpinis astras yra visiškai atsparus šalčiui – pakelia iki -40 °C.
4. Mėlynoji baptisija (Baptisia australis). Mėlynoji baptisija – stačiai, krūmo forma auganti daugiametė gėlė. Ji gali užaugti 90–150 cm aukščio ir 50–100 cm pločio. Vėlyvą pavasarį augalas išaugina ilgus žiedynus su mėlynai violetiniais, ankštinių augalų žiedus primenančiais žiedais. Nudžiūvus stiebams, išlieka dekoratyvios ankštys. Baptisija atspari šalčiui iki maždaug -20 °C.
5. Funkija (Hosta). Funkijos – tai visas Hosta genties daugiametes gėles apimantis pavadinimas. Šie augalai priklauso smidrinių (Asparagaceae) šeimai. Funkijos gali užaugti iki 1 m aukščio, formuoja tankius kerus ir sudaro vešlias lapų skroteles, iš kurių kyla aukštesni žiedynų stiebai. Vėlyvą pavasarį ant jų pasirodo liekni žiedynai su varpelio formos, dažniausiai šviesiai violetiniais žiedais. Funkijos gerai pakelia šiltesnį klimatą bei šalčius iki maždaug -34 °C.
6. Vilninis čiobrelis (Stachys byzantina). Vilninis čiobrelis sudaro žemus kilimus, pasižymi šliaužiančiu, lengvai iškilusiu augimo būdu ir tankia, ilgesnių lapų skrotele. Lapai padengti sidabriškai pilku veltinišku apnašu, todėl augalas ypač dekoratyvus ir tekstūriškas. Jis gali pasiekti 50–70 cm aukštį. Vėlyvą pavasarį išaugina varpos pavidalo žiedynus, kuriuose skleidžiasi smulkūs purpuriniai rožiniai žiedeliai. Vilninis čiobrelis pakenčia temperatūros kritimus iki maždaug -28 °C.
7. Šluotelinė flioksė (Phlox paniculata). Šluotelinė flioksė – tai aukšta daugiametė gėlė, pasižyminti stačiu, kerelio formos augimu. Ji gali užaugti iki 150 cm aukščio ir suformuoti įspūdingus kerus. Liepą augalas pasipuošia didelėmis šluotelėmis intensyviai kvepiančių žiedų, kurių spalva gali būti įvairių rožinių, violetinių ar baltų atspalvių. Šluotelinė flioksė atspari šalčiui iki -40 °C.
8. Labradoras našlaitė (Viola labradorica). Labradoras našlaitė – žema daugiametė gėlė, auganti šliaužiančia, dirvą dengiancia forma. Ji sudaro tankias smulkių lapelių skroteles. Paprastai užauga 10–15 cm aukščio ir 25–30 cm pločio. Pavasarį augalas pasidengia gausybe levandų violetiškumo žiedų, pakylančių virš lapų. Ši rūšis atspari šalčiui ir pakelia iki maždaug -45 °C.
9. Uolinis alisonas (Aurinia saxatilis). Uolinis alisonas – žema daugiametė gėlė, kurios stačiai augantys stiebai siekia iki 30 cm aukštį. Lopetiški lapai sudaro tankias skroteles. Balandžio mėnesį augalas pasipuošia gausybe smulkių, ryškiai geltonų žiedų, susitelkusių puriuose žiedynuose. Ši rūšis be didesnių problemų žiemoja grunte ir pakelia šalčius iki maždaug -23 °C.
10. Sodas žilakrūmis (Erigeron x hybridus). Sodas žilakrūmis – tai daugiametė gėlė, formuojanti tankius kerus, kurie, priklausomai nuo veislės, gali siekti 50–80 cm aukštį. Vasarą ant stiebų viršūnių pasirodo žiedai, primenantys populiarią ramunę ar damos šydo žiedus. Žiedlapių spalvos svyruoja nuo rožinės iki violetinės ir melsvos. Žilakrūmis nėra reiklus auginimo sąlygoms ir pakelia šalčius iki maždaug -45 °C.
