Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kaip greitai dirbtinis intelektas gali tapti tiek piktnaudžiavimo įrankiu, tiek geopolitinės ir karinės galios dalimi. Viena vertus, AI susiduria su vis griežtesnėmis regulavimo iniciatyvomis ir skandalais dėl neetiško panaudojimo. Kita vertus, ta pati technologija tyliai integruojama į JAV gynybos sistemas ir slaptus tinklus.
Dar visai neseniai rašyta, kad Indonezija ir Malaizija tapo pirmosiomis šalimis pasaulyje, kurios užblokavo prieigą prie Elono Musko dirbtinio intelekto Grok, integruoto į platformą X (buvusį „Twitter“), dėl vadinamojo „skaitmeninio nurenginėjimo“. Šis reiškinys – tai tūkstančių dirbtinai sugeneruotų nuogų, manipuliuotų moterų ir nepilnamečių atvaizdų kūrimas.
Nors tai valstybės, turinčios vienus griežčiausių antipornografinių įstatymų pasaulyje, Groko atvejis buvo pripažintas etinių technologijos ribų pažeidimu ne tik ten. Daugelyje šalių imta rimtai svarstyti, kaip riboti ir kontroliuoti generatyviąją dirbtinio intelekto technologiją, kurią galima išnaudoti seksualiniam išnaudojimui, priekabiavimui ir šantažui.
Muskui priklausantis chatbotas – reguliuotojų taikinyje
Tuo pat metu paaiškėjo, kad formalus tyrimas dėl platformos pradėtas ir Jungtinėje Karalystėje – čia veiksmų ėmėsi ryšių reguliavimo tarnyba „Ofcom“. Oficialioje institucijos pozicijoje nurodoma, jog nuogi žmonių atvaizdai gali būti traktuojami kaip intymaus atvaizdo išnaudojimas ar pornografija, o vaikų atvaizdai – kaip vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga.
Jei reguliuotojas nuspręstų, kad Grok, o kartu ir platforma X, pažeidė įstatymus, įmonei galėtų grėsti bauda iki 18 mln. svarų sterlingų arba 10 proc. atitinkamų pasaulinių pajamų – priklausomai nuo to, kuri suma būtų didesnė.
Reaguoja net JAV Senatas
Tuo metu Jungtinėse Valstijose, po kelių savaičių įtemptų diskusijų dėl daugėjančių dirbtinio intelekto sukeltų skaitmeninių piktnaudžiavimo atvejų, JAV Senatas vienbalsiai priėmė „Defiance Act“ įstatymą. Naujoji teisės norma suteikia aukoms galimybę paduoti į teismą asmenis, atsakingus už tai, kad be jų sutikimo buvo sukurti ar paviešinti seksualinio pobūdžio AI sugeneruoti atvaizdai.
Šis teisės aktas – vienas pirmųjų JAV istorijoje, kuris pripažįsta dirbtinio intelekto sukurtų „deepfake“ aukų teises kaip federalinę civilinę teisę, išplečiant apsaugą gerokai už vien pareigą platformoms greitai pašalinti neteisėtą turinį.
Įstatymų leidėjai pabrėžia, kad ankstesnės teisės normos nesuteikė realių įrankių nukentėjusiesiems apsiginti nuo skaitmeninio jų atvaizdo išnaudojimo. Tiesioginiu postūmiu veikti tapo būtent su Grok siejama piktnaudžiavimo banga – senatorius Dickas Durbinas iš Ilinojaus Senate atskleidė, kad chatbotas esą gebėjo „skaitmeniškai nurengti“ moteris ir mergaites, generuodamas „tiek nepadorius atvaizdus, kad jų neįmanoma apibūdinti garsiai“.
„Defiance Act“ papildo ankstesnį 2025 m. „Take It Down Act“ įstatymą, įvesdamas aiškią galimybę reikalauti žalos atlyginimo ir teismo draudimų prieš pažeidėjus. Tai reiškia, kad skaitmeninio atvaizdo išnaudojimo aukos pirmą kartą įgyja galimybę siekti teisingumo net ir tais atvejais, kai neteisėtas turinys jau pašalintas iš interneto.
Įstatymo bendraautoriai – senatoriai Dickas Durbinas ir Lindsey Grahamas, o Atstovų Rūmuose iniciatyvą remia Alexandria Ocasio-Cortez, kuri pati yra buvusi nepageidaujamų AI sugeneruotų atvaizdų taikiniu. Šiuo metu „Defiance Act“ laukia Atstovų Rūmų pritarimo ir jei jį galiausiai pasirašys prezidentas, tai taps teisiniu precedentu dirbtinio intelekto reguliavimui ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje.
„Grok išslydo iš kontrolės. Dirbtinis intelektas negali būti paliktas be reguliavimo. Stojame aukų pusėn – tų, kurioms technologija atėmė autonomiją valdyti savo kūną ir atvaizdą“, – po balsavimo parašė Durbinas.
Bet ne Pentagonas
Paradoksalu, tačiau tuo metu, kai vienos šalys Groką blokuoja, o JAV politikai siekia apriboti jo daromą žalą, Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas skelbia apie priešingą kryptį. Departamentas pranešė, kad artimiausiomis savaitėmis pradės integruoti Grok į karinius tinklus – tiek viešus, tiek slaptus.
Sprendimą pristatydamas kalboje „SpaceX“ būstinėje Teksase, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas pabrėžė, kad tai reikšmingas dirbtinio intelekto panaudojimo JAV karinėse struktūrose išplėtimas – ir tai ypač kontrastuoja su tuo, kad tas pats chatbotas pastaruoju metu siejamas su rimtais etiniais pažeidimais.
„Netrukus turėsime pažangiausius AI modelius kiekviename mūsų departamento viešame ir slaptame tinkle“, – pareiškė Hegsethas.
Pentagonas planuoja diegti Grok visame departamente, lygiagrečiai su jau naudojamais dirbtinio intelekto įrankiais. Primintina, kad dar 2025 m. pabaigoje Gynybos departamentas pasirinko „Google Gemini“ modelį savo vidinei AI platformai „GenAI.mil“, kuri skirta tiek administraciniams procesams, tiek kovinėms operacijoms paremti.
JAV gynybos struktūrose jau kurį laiką juntamas spaudimas plačiau naudoti generatyvųjį dirbtinį intelektą. Viceministras mokslinių tyrimų ir inžinerijos klausimais Emilis Michaelis mėnesiais ragino plačiau taikyti AI apdorojant įslaptintus duomenis, jei tik tai leidžia saugumo procedūros.
Pasak Hegsetho, naujoji „AI spartinimo strategija“ Gynybos departamente turi „išlaisvinti eksperimentus, panaikinti biurokratines kliūtis, sutelkti dėmesį į investicijas ir parodyti praktišką požiūrį į dominacijos karinio AI srityje išlaikymą“.
Jo nurodymu Skaitmeninių ir dirbtinio intelekto technologijų biuras (CDAO) gavo pilnus įgaliojimus vykdyti prieigos prie duomenų reguliavimą visose federacinėse sistemose ir operacinėse platformose, naudojamose skirtingų rūšių ginkluotosiose pajėgose.
Dar daugiau – Hegsethas aiškiai pareiškė, kad Gynybos departamentas neketina taikyti civiliniam sektoriui skirtų apribojimų AI naudojimui. Jo teigimu, modeliai, kurie „neleidžia vykdyti karo veiksmų“, nėra tinkami JAV gynybos poreikiams, todėl karo reikmėms naudojamas dirbtinis intelektas veiks su gerokai mažiau apribojimų.
Taip susidaro paradoksali situacija: ta pati technologija, kuri vienuose kontekstuose laikoma grėsminga, neetiška ir pavojinga piliečių teisėms, kituose – tyliai tampa kertiniu elementu kuriant naujos kartos karines informacines ir kovines sistemas.
