Itin žiemiški, ekstremalūs orai – snygis ir stiprus šaltis – vairuotojams tapo rimtu išbandymu. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pirmąsias dvi šių metų savaites pagalbos skambučių skaičius buvo net 38 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. BTA Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Vytautas Endrijaitis teigia, kad dalis iškvietimų tiesiogiai susiję su šalčiu – tiek gedimai, tiek ekstremalios situacijos dažniausiai nutinka būtent smarkiai nukritus temperatūrai.
„Svarbiausia suprasti, kad žiemiškos sąlygos reikalauja didesnio atsargumo, o didžioji dalis incidentų susijusi su slidžia kelio danga, prastu matomumu ir techninėmis transporto priemonių problemomis. Analizuodami įvykius pastebėjome, kad šalčiai ne tik sukėlė momentinius gedimus, bet ir išryškino įsisenėjusias automobilių problemas. Tai tapo savotišku žiemos egzaminu transporto priemonėms“, – sako V. Endrijaitis.
Nuo neužsivedančių automobilių iki tinkamų padangų
BTA Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas primena, kad žiemą automobilio paruošimas – ne formalumas. Viena dažniausių pagalbos kvietimo priežasčių yra akumuliatoriaus gedimas.
„Žemoje temperatūroje akumuliatoriaus galia mažėja, o senesnis akumuliatorius ar dažnas važiavimas trumpais atstumais mieste dažnai neleidžia jam visiškai pasikrauti. Todėl verta iš anksto įvertinti jo būklę, ypač jei rytais automobilis užsiveda vangiai“, – teigia V. Endrijaitis.
Ne mažiau svarbios ir padangos bei realus automobilio pravažumas. Pasak jo, žieminės padangos turi būti tinkamos būklės – esant sniegui ar ledui, protektoriaus efektyvumas ir teisingas slėgis tiesiogiai lemia stabdymo kelią ir automobilio stabilumą.
„Dar viena rizikos sritis – automobilio skysčiai. Žiemai netinkamas langų plovimo skystis ar prastos aušinimo skysčio savybės gali sukelti rimtų problemų: nuo prasto matomumo iki rimtų gedimų. Todėl prieš šalčius rekomenduojama įsitikinti, kad visi skysčiai pritaikyti žemoms temperatūroms“, – pabrėžia BTA Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.
Būkite visada pasiruošę
Šių metų gausus snygis dar kartą parodė, kad pasiruošimas ekstremalesnėms situacijoms – ne perteklinis atsargumas, o būtinybė. Net ir miestuose, kur kasdienis eismas atrodo nuspėjamas, situacija gali labai greitai pasikeisti: staigus snygis, eismo įvykis ar nepravažiuojami keliai gali paversti įprastą kelionę ilgu stovėjimu spūstyje.
„Dalis šiuo laikotarpiu fiksuotų pagalbos iškvietimų buvo susiję ne su techniniais gedimais, o, pavyzdžiui, su pasibaigusiu kuru. Žiemą važinėjimas su beveik tuščiu kuro baku tampa ypač rizikingas, nes niekada neaišku, kiek laiko teks praleisti kelyje ir ar pavyks greitai pasiekti degalinę. Tą puikiai iliustravo ir praėjusią savaitę Vilniuje dėl snygio paralyžiuotas eismas. Net ir trumpa kelionė gali gerokai užsitęsti, o tuščias bakas tokiose situacijose tampa ne tik nepatogumu, bet ir saugumo klausimu“, – akcentuoja V. Endrijaitis.
Jis priduria, kad žiemą reikėtų galvoti ne apie „įprastą scenarijų“, o apie galimus netikėtumus. Paprasti sprendimai – didesnis degalų rezervas, realistiškesnis kelionės planavimas ir pasirengimas ilgesniam buvimui kelyje – gali padėti išvengti streso, neplanuotų išlaidų ir pavojingų situacijų tiek mieste, tiek užmiestyje.
Sugrįžusi žiema
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Meteo.lt) meteorologo Gyčio Valaikos, po itin švelnaus gruodžio staiga atėjusi „tikra“ žiema atnešė ir šalčio, ir sniego, todėl vairuotojams verta neprarasti budrumo ir toliau atidžiai sekti orų prognozes.
„Pirmoji kalendorinės žiemos pusė buvo labai kontrastinga. Gruodis buvo ketvirtas šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Tikra žiema atėjo tik gruodžio pabaigoje ir šiuo metu tęsiasi apie dvi savaites. Sausio pirmoji pusė pasižymėjo itin žiemiškais orais. Paskutinį kartą panašiai šaltas sausis buvo tik prieš dešimtmetį – 2016 metais. Be to, dalyje šiaurės vakarinių rajonų susidarė storiausia sniego danga per pastaruosius 15 metų“, – sako G. Valaika.
Jis primena, kad žiemą prognozės gali skirtis nuo realių sąlygų konkrečioje vietoje, todėl planuojant kelionę verta pasitikrinti faktinę temperatūrą, o ne vien pasikliauti programėlėmis.
„Pastarosiomis naktimis skaitmeninės orų prognozės programėlėse dažniau klydo dėl tikrojo šalčio stiprumo. Tokie nesutapimai pasitaiko visuose šiuolaikiniuose orų modeliuose dėl netiksliai apskaičiuojamo debesuotumo ir pragiedrėjimų. Jei naktį ar paryčiais dangus pragiedrėja, tuomet šaltis „kanda“ 5–10 laipsnių stipriau, tad verta tam pasiruošti. Jei debesys neprasisklaido, šaltis būna ne toks intensyvus“, – pažymi meteorologas.
