Jūrinis vėžlys rudadėklis (Caretta caretta), vardu Giumušas, įveikė stulbinamą 24 tūkstančių kilometrų atstumą per Viduržemio jūrą. Mokslininkų teigimu, tai vienas įspūdingiausių šios rūšies migracijos maršrutų, kada nors užfiksuotų regione.
Giumušas kartu su kitu rudadėkliu, vardu Altinas, 2024 metų liepą buvo paženklintas palydoviniu siųstuvu ir paleistas netoli Antalijos, Viduržemio jūros pakrantėje Turkijoje. Tai buvo atlikta vykdant Ekologinių tyrimų asociacijos (EKAD) jūrinių vėžlių tyrimo, stebėsenos ir išsaugojimo projektą.
Kol Altinas laikėsi gana įprasto migracijos kelio palei Libijos pakrantę, Giumušas pasirinko visiškai netikėtą maršrutą. Jis paliko Antaliją, kirto atvirą jūrą, kurį laiką užsilaikė ties Graikijos salomis, pasiekė Siciliją ir Italiją, o vėliau pasuko į Hamameto įlanką Tunise.
Vėliau jūrinis vėžlys patraukė į vakarus palei Šiaurės Afrikos pakrantę, plaukė pro Gazos ruožą, Egipto Bardavilo ežerą ir Ras al Barą. Po šio etapo jis apsisuko ir vėl grįžo Sicilijos kryptimi, taip sudarydamas neįprastą, iki šiol nefiksuotą judėjimo modelį.
Iš Sicilijos Giumušas tęsė kelionę į vakarus per Tirėnų jūrą, pro Sardiniją, išilgai Alžyro krantų ir galiausiai įplaukė į Balearų jūrą. Šiuo metu jūrinis vėžlys yra ties Torrevjechos pakrante Ispanijoje.
EKAD atstovas Onuras Kandanas pabrėžė, kad Giumušas atrado visiškai naują migracijos koridorių Viduržemio jūroje. Pasak jo, toks elgesys greičiausiai susijęs su kintančiomis aplinkos sąlygomis.
„Manome, kad šis neįprastas migracijos maršrutas tiesiogiai susijęs su didėjančia jūros paviršiaus temperatūra. Tai dar vienas akivaizdus klimato kaitos poveikio jūriniams vėžliams pavyzdys“, – teigė O. Kandanas.
EKAD taip pat stebi dar du neseniai paženklintus rudadėklius – Florą ir Fauną. Jų judėjimo maršrutai apima plačias Viduržemio jūros teritorijas – nuo Tripolio ir Mersino iki Graikijos krantų ir Ispanijos Ibizos salos.
Mokslininkai pabrėžia, kad EKAD projektas renka itin svarbius duomenis nykstančių jūrinių vėžlių apsaugai. Šylantis vanduo ir besikeičiančios jūrų sąlygos vis labiau keičia tradicinius migracijos modelius, todėl tokie stebėjimai tampa ypač reikšmingi ilgalaikiam rūšių išsaugojimui.
Papildomai pažymima, kad naujausi tyrimai atskleidžia ir kitų netikėtų faktų apie vėžlius. Mokslininkai neseniai nustatė, jog raudonausiai vėžliai gali patirti emocines būsenas, panašias į nuotaiką. Tai paaiškėjo atlikus kognityvinės emocinės būsenos testus, kurie įprastai taikomi žmonėms ir žinduoliams, siekiant įvertinti optimizmo ar pesimizmo polinkį.
