Lenkimas dešiniąja juosta vis dar kelia daug diskusijų tarp vairuotojų. Dalis jų įsitikinę, kad taip galima elgtis tik gyvenvietėje, kiti – kad tai leidžiama ir užmiestyje, jei yra bent trys eismo juostos viena kryptimi. Abi nuomonės remiasi tik dalimi taisyklių ir dažnai ignoruoja esmines sąvokas, tokias kaip vienpusio ir dvipusio eismo važiuojamoji dalis. Toliau aiškiai ir glaustai paaiškinta, kada lenkti dešiniąja juosta leidžiama, kada – ne, ir kaip tai taikoma automagistralėse.
Dalis vairuotojų mano, kad lenkti dešiniąja eismo juosta leidžiama tik gyvenvietėse. Toks požiūris – per daug supaprastintas ir rodo ne pilnai suprantamas taisykles.
Kiek labiau besidomintys vairuotojai žino, kad lenkti iš dešinės pusės galima ir užmiestyje, jei ta kryptimi yra bent trys eismo juostos. Tačiau ir ši taisyklės interpretacija dažnai būna nepilna arba netiksli. Todėl verta aiškiai įsivardyti, ką iš tiesų numato Kelių eismo taisyklės.
Kada leidžiama lenkti dešiniąja juosta?
Diskusijos dėl lenkimo dešiniąja juosta dažniausiai kyla dėl to, kad nesuprantamos arba neišsamiai žinomos Kelių eismo taisyklės. Pagrindinė nuostata šiuo klausimu yra tokia:
„Leidžiama lenkti iš dešinės pusės kelio ruože, kuriame yra paženklintos eismo juostos (…) važiuojamojoje dalyje su vienpusiu eismu ir važiuojamojoje dalyje su dviem eismo kryptimis, jeigu mažiausiai dvi eismo juostos gyvenvietėje arba trys eismo juostos už gyvenvietės yra skirtos eismui ta pačia kryptimi.“
Vairuotojai dažnai nekreipia dėmesio į žodžius „važiuojamojoje dalyje su vienpusiu eismu“ ir koncentruojasi tik į reikalavimą turėti dvi ar tris juostas. Tačiau būtent ši sąvoka yra esminė.
Dvipusio eismo važiuojamoji dalis – tai kelias, kuriame eismo juostos skirtos abiem kryptims. Dažniausiai tai paprastos vienos juostos kiekviena kryptimi kelio atkarpos, kartais – po dvi ar daugiau juostų viena kryptimi. Dvipusio eismo keliai, kuriuose trys ar daugiau juostų skiriama vienai krypčiai, užmiestyje pasitaiko retai, todėl susidaro įspūdis, kad galimybių lenkti dešinęja juosta yra labai mažai.
Tuo tarpu daug kas pamiršta vienpusio eismo važiuojamąsias dalis. Tai keliai, kuriuose priešpriešinio eismo juostų nėra, o priešingos krypties srautas atskirtas žalia juosta, atitvarais, barjerais ar kita inžinerine priemone. Būtent tokio tipo keliais dažnai yra automagistralės ir greitkeliai. Juose KET nenumato apribojimų lenkti dešiniąja juosta, susijusių su juostų skaičiumi.
Ar automagistralėje galima lenkti dešiniąja juosta?
Grįžtant prie praktiško klausimo – ar leidžiama lenkti dešiniąja juosta automagistralėje – atsakymas yra aiškus.
Kiekviena automagistralė, kaip ir greitkelis, yra sudaryta iš vienpusio eismo važiuojamųjų dalių. Priešingos krypties srautai visada atskirti. Tai reiškia, kad automagistralėje leidžiama lenkti iš dešinės pusės, nepaisant juostų skaičiaus toje kryptimi.
Žinoma, tai nereiškia, kad galima nuolat važiuoti greičiausiai dešiniąja juosta ir chaotiškai manevruoti. Pagrindinė taisyklė išlieka – pagal galimybę laikytis dešinės juostos, o lenkimą atlikti trumpai ir saugiai, vėl grįžtant į dešinę. Tačiau pats lenkimo faktas iš dešinės, vienpusio eismo kelio atveju, nėra draudžiamas.
Kada lenkti iš dešinės pusės visada draudžiama?
Vis dėlto yra situacijų, kuriose lenkti iš dešinės pusės kategoriškai draudžiama, nepriklausomai nuo kitų sąlygų. Tokie apribojimai galioja: ant posūkių, pažymėtų įspėjamaisiais ženklais, artėjant prie kelio įkalnės viršūnės (kai matomumas ribotas), kelio ruožuose, kuriuose nėra paženklintų eismo juostų.
Šiose vietose lenkimas pats savaime yra ribojamas dėl prasto matomumo ir padidėjusios rizikos. Lenkimas iš dešinės čia ypač pavojingas ir todėl aiškiai draudžiamas.
Apibendrinant, lenkti dešiniąja juosta galima dažniau, nei mano daugelis vairuotojų – ypač vienpusio eismo keliuose, tokiuose kaip automagistralės. Tačiau visada būtina atsižvelgti į kelio ženklinimą, apribojimus tam tikruose pavojinguose ruožuose ir nepamiršti, kad svarbiausia – saugumas bei prognozuojamas elgesys kelyje.
