Gvatemalos prezidentas Bernardas Arevalas paskelbė 30 dienų trukmės nepaprastąją padėtį visoje šalies teritorijoje, reaguodamas į staigų nusikalstamumo augimą. Kaip pabrėžta kreipimesi į tautą, pagrindinis šių priemonių tikslas – apsaugoti gyventojus ir atkurti viešąją tvarką.
Nepaprastoji padėtis išplečia policijos ir kariuomenės įgaliojimus: teisėsaugos institucijoms leidžiama sulaikyti asmenis be orderio, riboti susibūrimus ir sustiprinti patruliavimą gatvėse. Vis dėlto valdžia tvirtina, kad šios priemonės neturės įtakos taikių gyventojų kasdieniam gyvenimui, valstybinių ir privačių įstaigų darbui bei judėjimo laisvei.
Smurto protrūkis siejamas su galingų nusikalstamų grupuočių, tarp jų „Barrio 18“ ir „Mara Salvatrucha (MS‑13)“, veikla. Šios gaujos jau seniai garsėja savo žiaurumu: jos dalyvauja žmogžudystėse, reketuoja, kontroliuoja narkotikų prekybą ir laikomos vienomis pavojingiausių visame regione.
Nauja smurto banga kilo po to, kai valdžiai pavyko atkurti kontrolę kalėjimuose, kuriuose anksčiau įkalinti gaujų nariai buvo užėmę dalį įstaigų ir laikiusius apsaugos darbuotojus įkaitais. Atsakydamos į valdžios veiksmus, gaujos surengė išpuolius prieš policijos pareigūnus. Oficialiais duomenimis, šiuose susirėmimuose žuvo mažiausiai septyni teisėsaugos pareigūnai, dar apie dešimt buvo sužeista.
Prezidentas Arevalas pareiškė, kad vyriausybė neketina nusileisti nusikalstamoms struktūroms ir toliau imsis ryžtingų veiksmų šalies saugumui užtikrinti. Vidaus reikalų ministras pranešė, jog policijos ir kariuomenės operacijų metu pavyko išlaisvinti visus įkaitus ir visiškai atkurti kontrolę problematiškuose kalėjimuose.
Pastaraisiais metais nusikalstamumo augimas Gvatemaloje tapo ypač akivaizdus. 2025 metais žmogžudysčių rodiklis siekė apie 16 atvejų 100 000 gyventojų – daugiau nei dvigubai viršydamas pasaulio vidurkį. Ekspertai tai sieja su ekonominiais sunkumais, organizuotų gaujų įtaka ir silpna valstybės kontrole, dėl ko nepaprastosios padėties įvedimas laikomas būtina priemone situacijai stabilizuoti.
Gvatemala šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Meksika, todėl kyla klausimų, kaip į padėtį šioje Lotynų Amerikos šalyje reaguoja Jungtinių Valstijų vadovybė. Dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas kol kas nepaskelbė jokios viešos pozicijos dėl situacijos Gvatemaloje ir įvestos nepaprastosios padėties.
Anksčiau Jungtinės Valstijos yra pripažinusios „Barrio 18“ ir „Mara Salvatrucha (MS‑13)“ užsienio teroristinėmis organizacijomis, atsižvelgiant į jų dalyvavimą žmogžudystėse, reketavime ir narkotikų kontrabandoje. Šiuo metu nei pats Trumpas, nei oficialūs JAV atstovai nėra paskelbę pareiškimų dėl naujausių įvykių Gvatemaloje, todėl konkreti administracijos pozicija išlieka neaiški.
Anksčiau buvo pranešta, kad Gvatemalos saugumo pajėgos bando atgauti kontrolę trijuose kalėjimuose, kuriuose kaliniai surengė koordinuotą maištą ir paėmė mažiausiai 46 įkaitus. Atsakomybė už šiuos neramumus, valdžios teigimu, tenka gatvės gaujų nariams.
Tyrimo duomenimis, neramumai buvo iš anksto suplanuoti ir koordinuoti „Barrio 18“ grupuotės. Maišto priežastimi tapo gaujos lyderio reikalavimas perkelti jį į kitą pataisos įstaigą – su švelnesnėmis laikymo sąlygomis ir išskirtiniu režimu.
