Saulė pastarosiomis dienomis pasižymėjo itin dideliu aktyvumu. Joje užfiksuotas galingas X klasės žybsnis ir greitas vainikinės masės išmetimas (CME), kuris yra nukreiptas Žemės link. Prognozuojama, kad ši plazmos banga mūsų planetą gali pasiekti per artimiausias 24 valandas.
Specialistai neatmeta galimybės, kad gali kilti stipri (G3) arba net labai stipri (G4) geomagnetinė audra. Tokiu atveju šiaurės pašvaistės galėtų būti matomos ne tik aukštose šiaurinėse platumose, bet ir gerokai piečiau nei įprasta.
Tiksli vainikinės masės išmetimo įtaka Žemei kol kas lieka neaiški. Geomagnetinės audros stiprumą lemia CME greitis, kryptis ir ypač magnetinio lauko orientacija. Jei magnetinis laukas nukreiptas į pietus, jis lengviau sąveikauja su Žemės magnetosfera ir gali sukelti stiprią audrą.
Jeigu CME magnetinis laukas nukreiptas į šiaurę, didelė energijos dalis yra atspindima, todėl poveikis gali būti gerokai silpnesnis. Kartais vainikinės masės išmetimo struktūroje būna mišrūs magnetiniai laukai, dėl to geomagnetinis aktyvumas tampa nepastovus ir pasireiškia bangomis. Tiksli magnetinio lauko kryptis paaiškėja tik tada, kai išmetimas pasiekia Žemės aplinką.
Be šio įvykio, Saulėje užfiksuotas dar vienas labai galingas X1.9 klasės žybsnis – tai beveik aukščiausias galimas tokio tipo reiškinių lygis. Pranešama, kad šis žybsnis sukėlė stiprius radijo ryšio trikdžius, ypač virš Amerikos regiono.
Vainikinės masės išmetimas – tai milžiniškas įkaitusios plazmos ir magnetinio lauko pliūpsnis, išmetamas iš Saulės vainiko. Jam atsitrenkus į Žemės magnetosferą, gali kilti geomagnetinė audra, kurios stiprumas vertinamas skalėje nuo G1 iki G5.
G3–G4 lygio geomagnetinės audros gali turėti apčiuopiamų pasekmių. Jos gali sutrikdyti palydovų darbą ir ryšio sistemas, pabloginti GPS navigacijos tikslumą, padidinti atmosferinį pasipriešinimą orbitoje esantiems aparatams ir gerokai išplėsti šiaurės pašvaisčių matomumo zoną iki vidutinių platumų.
