Alzheimerio liga – tai lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė smegenų liga, dėl kurios palaipsniui žūva nervinės ląstelės. Pirmiausia dažniausiai nukenčia trumpalaikė atmintis, atsiranda sunkumų parenkant žodžius, keičiasi elgesys ir nuotaika. Tačiau ligos pradžia neretai yra daug ankstesnė ir kur kas subtilesnė – pasireiškia mažiau tipiškais, lengvai nepastebimais simptomais.
Mokslininkai visame pasaulyje stengiasi kuo geriau suprasti šią sudėtingą ligą ir rasti būdų atpažinti ją pačioje ankstyviausioje stadijoje. Tai leistų greičiau reaguoti, parinkti tinkamą gydymą ir sulėtinti ligos progresavimą.
Naujas modelis: prognozė pagal subtilius smegenų signalus
Nervinės ląstelės (neuronai) perduoda informaciją naudodamos elektrinius impulsus. Nors patys neuronai nėra geri elektros laidininkai, jie išvystė sudėtingus procesus, leidžiančius kurti elektrinius signalus per jonų judėjimą per ląstelių membranas. Būtent šiuose elektriniuose procesuose Brauno universiteto tyrėjai įžvelgė raktą į ankstyvą Alzheimerio ligos nustatymą.
Kelių metų trukmės tyrime dalyvavo 85 žmonės, turintys lengvų pažinimo sutrikimų. Mokslininkai taikė magnetoencefalografiją (MEG) – neinvazinį metodą, registruojantį smegenų elektrinę veiklą ramybės būsenoje. Surinkti duomenys buvo analizuojami naudojant jų pačių sukurtą analitinį įrankį „Spectral Events Toolbox“.
Šis kompiuterinis modelis leidžia užfiksuoti labai trumpus, pavienius elektrinius „įvykius“, o ne tik apibendrintą, išlygintą smegenų aktyvumo vaizdą. Tyrėjams pavyko susieti tam tikrus šių signalų bruožus su progresuojančia Alzheimerio liga.
„Pastebėjome smegenų elektrinių signalų aktyvumo modelį, kuris leidžia prognozuoti, kuriems pacientams Alzheimerio liga išsivystys per artimiausius dvejus su puse metų“, – teigė tyrimui vadovavusi Brauno universiteto neurobiologijos profesorė Stephanie Jones.
Beta dažnių signalai – naujas ankstyvas ligos žymuo
Pereinant iš lengvų pažinimo sutrikimų stadijos į Alzheimerio ligą, smegenų signalai beta dažnių (12–30 Hz) ruože tapo vis retesni, trumpesni ir silpnesni. Tai pirmas kartas, kai tokie konkretūs smegenų elektriniai signalai aiškiai susieti su Alzheimerio ligos išsivystymo rizika.
Iki šiol dažniausiai naudojami biomarkeriai (pavyzdžiui, kraujo ar smegenų skysčio tyrimai) parodo patologinių baltymų buvimą smegenyse, bet neatskleidžia, kaip realiai funkcionuoja pats smegenų tinklas. Naujoji metodika tai keičia – ji leidžia „pažvelgti“ į gyvą, dinamišką neuronų veiklą ir stebėti jos pokyčius laikui bėgant.
Proveržis ankstyvoje diagnostikoje ir terapijų vertinime
Naujasis tyrimas laikomas proveržiu, nes siūlo metodą, kuris ne tik fiksuoja ligos „pėdsakus“, bet ir tiesiogiai seka neuronų darbą realiuoju laiku. Tai atveria kelias kelioms svarbioms kryptims: Alzheimerio ligos nustatymas gerokai anksčiau nei pasireiškia ryškūs simptomai. Galimybė objektyviai vertinti terapijų, lėtinančių smegenų neurodegeneraciją, efektyvumą. Potenciali galimybė ateityje testuoti naujus vaistus, imituojant smegenų signalus kompiuteriniuose modeliuose.
Nors metodikai dar reikės daugybės papildomų tyrimų ir patvirtinimų, ji jau dabar laikoma labai perspektyvia. Tai didelis žingsnis tiek Alzheimerio ligos diagnostikos, tiek gilesnio supratimo, kaip ir kada ši liga prasideda.
