Rudenį ir žiemą organizmui dažniau trūksta geležies – tai gali sukelti nuovargį, silpnumą, plaukų slinkimą ar sumažėjusį darbingumą. Pajutus šiuos simptomus svarbu jų neignoruoti ir laiku atlikti kraujo tyrimus: įvertinti hemoglobino ir feritino rodiklius, kad būtų užkirstas kelias mažakraujystei.
Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai sumažėja hemoglobino kiekis kraujyje ir audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Dažniausi nusiskundimai – nuolatinis nuovargis, silpnumas, dusulys fizinio krūvio metu, galvos svaigimas, širdies plakimo pojūtis, sumažėjęs darbingumas, prastesnė koncentracija, plaukų slinkimas.
Šie simptomai paprastai vystosi palaipsniui, todėl žmonės juos neretai sieja su stresu, įtemptu gyvenimo tempu ar pervargimu ir gana ilgai nesikreipia į gydytoją.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė pabrėžia, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduriama kasdienėje klinikinėje praktikoje.
„Dažniausia anemijos priežastis – geležies stoka. Ji gali išsivystyti ne tik dėl nevisavertės mitybos, bet ir dėl lėtinio kraujo netekimo ar sutrikusio geležies pasisavinimo. Vien hemoglobino sumažėjimas dažnai yra vėlyvas signalas, todėl svarbu vertinti ir organizmo geležies atsargas, ypač feritino rodiklį“, – aiškina gydytoja.
Didžiausia rizika – moterims, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms
Geležies trūkumas ypač dažnas moterims, kurių menstruacijos gausios ar užsitęsusios, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Didesnę riziką patiria ir žmonės, sergantys virškinamojo trakto ligomis ar lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis. Tokiais atvejais vien mitybos pakeitimų dažnai nepakanka – būtina nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Pasak gydytojos, itin pažeidžiami yra vaikai ir paaugliai, vaisingo amžiaus moterys, nėščiosios bei senjorai. Vyresnio amžiaus žmonėms mažakraujystė gali būti pirmasis rimtesnės lėtinės ar onkologinės ligos požymis, todėl šioje grupėje ji visuomet reikalauja išsamaus ištyrimo.
Kai mažakraujystė nustatoma be aiškios priežasties arba kartojasi, rekomenduojama atlikti išplėstines ištyrimo programas. Jos padeda įvertinti ne tik geležies atsargas, bet ir kitus galimus anemijos mechanizmus – vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, lėtinius uždegiminius procesus, paslėptą kraujo netekimą. Toks nuodugnus ištyrimas leidžia nustatyti gilesnę priežastį ir parinkti tikslingą gydymą.
Šaltasis sezonas – dažnesnės geležies stokos metas
„Nors aiškaus biologinio sezoniškumo nėra, rudenį ir žiemą geležies stoka nustatoma dažniau. Tai siejama su mažesne mitybos įvairove, didesniu uždegiminių būklių skaičiumi ir bendru organizmo išsekimu. Net esant nespecifiniams simptomams, verta atlikti kraujo tyrimus, vertinant ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną. Laiku koreguojant nustatytus pokyčius, galima išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – pabrėžia A. I. Banaitė.
Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir dažnai sumažėja dar prieš mažėjant hemoglobino kiekiui. Nors laboratorijų pateikiama feritino normos riba dažniausiai prasideda nuo 30 µg/l, klinikinėje praktikoje, ypač moterims, 30–50 µg/l reikšmės neretai jau siejamos su simptomais. Todėl dažnai rekomenduojama siekti bent 50 µg/l rodiklio.
„Vis dažniau matome situacijų, kai hemoglobino rodikliai yra normos ribose, tačiau geležies atsargos sumažėjusios. Tokiais atvejais žmogus gali jaustis prastai, nors bendras kraujo tyrimas atrodo geras. Laiku nustačius geležies stoką, galima užkirsti kelią anemijos išsivystymui“, – sako gydytoja.
Gydymo galimybės
Geležies stoka ir mažakraujystė dažniausiai sėkmingai koreguojamos tinkamai parinktu gydymu. Konkreti taktika priklauso nuo būklės sunkumo, priežasties ir to, kaip pacientas toleruoja gydymą.
Lengvesniais atvejais pirmiausia rekomenduojama koreguoti mitybą ir vartoti geležies papildus tabletėmis. Vis dėlto toks gydymas trunka kelis mėnesius, ne visada yra pakankamai veiksmingas ir gali sukelti virškinamojo trakto šalutinių poveikių.
Kai gydymas tabletėmis nepadeda, netoleruojamas arba reikia greitesnio poveikio, taikoma intraveninė geležies terapija. Vienas šiuolaikinių preparatų – geležies derisomaltosas (Monofer), leidžiantis greitai ir patikimai papildyti geležies atsargas.
„Lašelinės skiriamos įvairiose klinikose, įvertinus paciento kraujo tyrimus ir indikacijas. Dažnai pakanka vienos procedūros, išvengiama virškinimo trakto šalutinių poveikių, o savijauta pagerėja greičiau nei vartojant tabletes“, – pasakoja A. I. Banaitė.
