Vakarų Kinijoje archeologai aptiko įrodymų, kad daugiau kaip prieš 3000 metų čia buvo gaminami fermentuoti gėrimai, panašūs į alų. Tyrimas atskleidžia, kaip senovės bendruomenės virė šiuos gėrimus ir kokius ingredientus naudojo.
Tyrimai buvo atlikti Mogoù vietovėje Gansu provincijoje, esančioje šiaurės vakarinėje Kinijos dalyje, netoli šiaurės rytinio Tibeto plynaukštės pakraščio.
Ši vietovė ilgą laiką buvo naudojama kaip bronzos amžiaus kapinynas, datuojamas antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaiga. Tyrėjai išanalizavo 42 indus iš keturių kapų ir aptiko mikroskopinių liekanų, liudijančių, kad juose kažkada buvo laikyti fermentuoti skysčiai.
Atlikus mikrofosilijų analizę, rasta krakmolo granulių, fitolitų ir grybų – tai rodo įvairią senovės Mogoù gyventojų mitybą.
Paaiškėjo, kad Mogoù bendruomenė gėrimus virė taikydama vadinamąjį „ku“ metodą. Jis rėmėsi raugo paruošimu iš ryžių ir Monascus (raudonojo pelėsio). Gėrimai buvo gaminami iš įvairių javų – sorų, ryžių, kviečių ir miežių.
Stanfordo universiteto Rytų Azijos kalbų ir kultūrų profesorė bei tyrimo bendraautorė Li Liu teigė, kad šie fermentuoti gėrimai „tikriausiai priminė nefiltruotą alų, turintį košės konsistenciją“.
Pasak tyrėjos, gėrimai buvo mažo alkoholio stiprumo ir pasižymėjo švelniu rūgščiai saldžiu skoniu.
„Veikiausiai jie buvo vartojami švieži ir be apynių, kurie naudojami šiuolaikinio alaus gamyboje. Fermentacija gerino gėrimų išsilaikymą, maistinę vertę ir virškinamumą, todėl jie tiko ne tik ritualiniams tikslams“, – pabrėžė Li Liu.
Profesorė priminė, kad fermentuoti alkoholiniai gėrimai Kinijoje turi labai senas tradicijas – jie kaip laidojimo aukos ir šventinių apeigų dalis buvo naudojami maždaug 10 tūkstančių metų.
„Tuo pat metu šie gėrimai galėjo būti ir kasdienis maisto šaltinis, nes fermentacija gerino jų laikymo savybes, maistinę vertę ir įsisavinimą, todėl jie neapsiribojo vien ritualiniu vartojimu“, – pridūrė ji.
Mokslininkė taip pat pabrėžė, kad aludarystės metodai per šimtmečius iš esmės beveik nekito, o tai liudija gerai nusistovėjusią tradiciją.
„Šis tyrimas – tai pirmoji mokslinė bronzos amžiaus alkoholio liekanų analizė iš vakarų Kinijos. Kadangi tyrinėta vietovė yra prie pagrindinių rytų–vakarų kultūrinių komunikacijos kelių, rezultatai parodo, kaip „nematomos“ tradicijos – tokios kaip aludarystės žinios ir fermentacijos praktikos – buvo svarbi, nors dažnai nuvertinama, tarpregioninių ryšių ir kultūrų mainų dalis“, – reziumavo Li Liu.
