Iškritus rekordiniam sniego kiekiui, vienoje Vilniaus ligoninėje maždaug 30 procentų išaugo pacientų, patyrusių traumas, skaičius. Paslydimai ir kritimai žiemą išlieka viena dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai patenka į skubiosios pagalbos skyrius. Specialistai pabrėžia, kad dalies traumų galima išvengti laikantis kelių paprastų, tačiau labai svarbių taisyklių.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas pastebi, kad atšalus orams ir pasirodžius sniegui pacientų srautas išauga ženkliai. Ligoninės duomenimis, praėjusių metų gruodžio pradžioje, kai sniego dar nebuvo, per penkias dienas į ortopedus traumatologus kreipėsi 434 pacientai, o šių metų sausio pradžioje – jau apie 600.
Pasak gydytojo, žiemą dažniausiai diagnozuojami kulkšnių ir stipinkaulių lūžiai, patempti ar plyšę raiščiai. Neretai fiksuojami ir šlaunikaulio, dilbio, žastikaulio, delnakaulių, blauzdikaulio ar dubens kaulų lūžiai. Pasitaiko ir galvos traumų – susitrenkus pakaušį gali grėsti smegenų sutrenkimas. Vienos sudėtingiausių traumų yra šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžiai – tokiems pacientams dažnai prireikia operacijos, o gydymas ir reabilitacija užtrunka ilgiau.
Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE dziudo trenerė Renata Gaigalaitė pabrėžia, kad saugus judėjimas slidžia danga prasideda nuo laikysenos ir tempo. Anot jos, svarbiausia neskubėti. Žingsniai turėtų būti trumpi, kūnas šiek tiek palenktas į priekį, taip pat į priekį palenkta galva. Rankų nereikėtų laikyti kišenėse ar apkrautų daiktais – jos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir, prireikus, sušvelninti kritimą.
Jeigu vis dėlto paslystama, trenerė pataria galvą palenkti į priekį, rankas prispausti prie šonų ir kristi ant šono, o ne tiesti rankas į priekį ar „sėsti“ ant žemės. Tokia kritimo technika padeda sumažinti rimtų sužalojimų riziką.
Dažna klaida žiemą – netinkama avalynė. Batai su lygiu padu nesuteikia sukibimo, todėl ypač svarbu rinktis avalynę su protektoriumi, panašiai kaip automobilio padangos. Papildomi batų antgaliai su dygliukais gali dar labiau padidinti saugumą. Kita dažna problema – skubėjimas ir išsiblaškymas. Ėjimas žiūrint į telefoną ar klausantis muzikos ausinukais trukdo tinkamai įvertinti šaligatvio būklę ir aplinką.
Traumų riziką galima sumažinti ir namuose stiprinant pusiausvyrą. Pavyzdžiui, galima ant grindų patiesti diržą ar virvę ir eiti ja kaip linija, statant pėdą prieš pėdą. Taip pat naudingi pratimai stovint ant vienos kojos, ją tiesiant į skirtingas puses, arba vadinamoji „kregždutė“, kai viena koja keliama atgal, o kūnas lenkiamas į priekį, stengiantis išlaikyti pusiausvyrą.
Ne mažiau svarbu išmokti ir saugiai kristi. Praktikuojant kritimą ant šono, viena ranka priglaudžiama prie pilvo, kita ir tos pačios pusės koja iškišamos į priekį, o tūpiant atliekamas riedėjimas tarsi kamuoliuku. Galva visuomet turi būti prispausta prie krūtinės. Krintant atgal, rekomenduojama apkabinti pečius, smakrą prispausti prie krūtinės ir taip pat riedėti, o ne kristi staigiai.
HOBIVERSE, viena didžiausių neformaliojo švietimo įstaigų Lietuvoje, siūlo įvairias fizinio aktyvumo veiklas vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Centro atstovai pabrėžia, kad reguliarus judėjimas, pusiausvyros lavinimas ir saugaus kritimo įgūdžiai padeda ne tik išvengti traumų žiemą, bet ir didina pasitikėjimą savimi kasdienėje veikloje.
