Tujos jau daugelį metų yra vienos mėgstamiausių sodo augalų. Jas renkasi tiek pradedantys, tiek patyrę sodininkai, nes šie visžaliai krūmai lengvai prisitaiko, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir puikiai tinka gyvatvorėms ar dekoratyvioms kompozicijoms. Žemiau rasite pagrindinę informaciją, kaip taisyklingai sodinti ir prižiūrėti tujas bei kokį šaltį jos gali ištverti.
Tujos – tai vieni populiariausių ir labiausiai mėgstamų augalų, renkamų sodams. Jos greitai auga, ilgai išlieka dekoratyvios, o jų priežiūra nėra sudėtinga. Dėl tankios lajos ir visžalio charakterio tujos dažnai sodinamos kaip gyvatvorės, apsauginės juostos nuo vėjo ar triukšmo, taip pat kaip foniniai augalai gėlynuose.
Tujas galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šie augalai yra labai atsparūs šalčiui, todėl sodinimas galimas net ir likus kelioms savaitėms iki prognozuojamų pirmųjų šalnų. Tinkamai parinkta vieta ir paruošta žemė užtikrina gerą prigijimą ir tolesnį augimą.
Dirvožemis, vieta ir laistymas
Tujos mėgsta derlingą, humusingą dirvožemį, tačiau gali augti beveik bet kokioje žemėje, svarbiausia – kad ji nebūtų užmirkusi. Nuolatinė drėgmės pertekliaus būsena skatina šaknų puvimą ir silpnina augalus. Geriausiai tujos jaučiasi saulėtoje arba pusiau pavėsingoje, nuo stiprių vėjų apsaugotoje vietoje.
Laistyti tujas rekomenduojama rytais arba vakarais, kad vanduo per greitai neišgaruotų ir nenudegintų lapelių (spyglių) saulėtą dieną. Ypač svarbu nuolat palaikyti dirvos drėgmę pirmąjį sezoną po pasodinimo. Kartais verta patręšti specialiomis trąšomis spygliuočiams – taip augalai išlaiko intensyvią spalvą ir tankią lają.
Kaip tinkamai pasodinti tujas?
Prieš sodinant tujas, jų šaknų gumulą patartina pamirkyti kibire vandens maždaug 15 minučių. Taip šaknys prisipildys drėgmės ir lengviau prigis naujoje vietoje.
Kasti reikia gana gilias ir plačias duobes, užpildytas derlinga žeme. Duobė turėtų būti bent du kartus didesnė už visą šaknų gumulą. Sodinant būtina pasirūpinti, kad tujos stovėtų tiesiai, o šaknų kaklelis nebūtų per giliai užkastas.
Tarp augalų rekomenduojama palikti ne mažesnį kaip 50–60 cm atstumą. Tankioms gyvatvorėms galima sodinti šiek tiek arčiau, tačiau reikia įvertinti, kad laikui bėgant tujos gerokai išplatėja.
Kada geriausia sodinti tujas?
Tujas iš esmės galima sodinti viso vegetacijos sezono metu – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Itin palankus laikas yra pavasaris ir ankstyvas ruduo, kai nėra didelių karščių ir dirva pakankamai drėgna.
Vėliausias rekomenduojamas sodinimo laikas – antroji spalio pusė, maždaug šešioms savaitėms likus iki prognozuojamų pirmųjų stipresnių šalnų. Taip augalai spėja įsišaknyti ir pasiruošti žiemai.
Kokį šaltį ištveria tujos?
Tujos daug geriau nei daugelis kitų spygliuočių krūmų pakelia žemas temperatūras – dauguma veislių atlaiko net iki –25 °C ir žemesnius šalčius. Viena iš ypač atsparių veislių yra tuja ‘Smaragd’. Ji išlaiko puikią išvaizdą net ir po atšiaurių žiemų, nesukrenta ir nenusvyra.
Vis dėlto, net ir atsparias tujas verta tinkamai paruošti žiemai. Tai ypač aktualu jaunesniems augalams ir regionams, kuriuose žiemos būna ilgos ir šaltos, su dažnais vėjo gūsiais ir mažai sniego.
Tujų apsauga žiemai
Dažniausiai pakankama ir paprasta apsaugos priemonė – mulčiavimas. Aplink tujos pagrindą supilamas žemės kauburėlis arba 10–15 cm storio mulčio sluoksnis: žievė, spyglių mišinys, kankorėžiai ar medžio skiedros. Tai saugo šaknis nuo staigių temperatūrų svyravimų ir drėgmės praradimo.
Jaunesnes ar ką tik pasodintas tujas, jei prognozuojama ilga ir šalčia žiema, galima papildomai apsaugoti. Tam tinka speciali sodininkystės plėvelė ar balta neaustinė agroplėvelė (vėliokas), kuria augalas laisvai apgaubiamas, paliekant vietos oro cirkuliacijai. Alternatyva – apdengti tujas eglišakėmis (stroišais), kurios saugo nuo vėjo ir žiemos saulės.
Laikantis šių pagrindinių sodinimo ir priežiūros taisyklių, tujos ilgus metus išliks sveikos, dekoratyvios ir puoš jūsų sodą tiek vasarą, tiek žiemą.
