Retųjų žemių metalai yra nepastebimas, bet gyvybiškai svarbus šiuolaikinių technologijų pagrindas. Nuo išmaniųjų telefonų iki vėjo jėgainių – be šių elementų šiuolaikinis pasaulis atrodytų visiškai kitaip. Straipsnyje paaiškinama, kas yra retiųjų žemių metalai, kur yra jų telkinių pasaulyje ir kokias galimybes bei ribojimus turi Lenkija šių žaliavų atžvilgiu.
Retųjų žemių metalai – tai 17 cheminių elementų grupė, kuriai priskiriami, be kita ko, neodimis, lantanas, ceris, europis, litis ir itris. Priešingai, nei sufleruoja pavadinimas, šie elementai Žemės plutoje nėra itin reti. Tikroji problema slypi kitur – jie beveik niekada neaptinkami grynos formos, todėl juos labai sunku išgauti ir atskirti nuo kitų mineralų.
Jų gavybos procesas sudėtingas, brangus, reikalaujantis daug energijos ir darantis didelį poveikį aplinkai. Nepaisant to, ši kaina laikoma neišvengiama, jei norime išlaikyti technologinį progresą.
Retųjų žemių metalai yra būtini gaminant: galingus magnetus, naudojamus garsiakalbiuose ir elektros varikliuose, išmaniųjų telefonų ir kitų ekranų komponentus, baterijas, lazerines sistemas, šviesolaidžius, radaro ir kitas aukštųjų technologijų sistemas.
Be neodimio nebūtų efektyvių vėjo turbinų, o be europio – šiuolaikinių LED ekranų. Beveik kiekviename elektronikos įrenginyje namuose yra retųjų žemių metalų. Kartu su savo išmaniuoju telefonu kasdien kišenėje nešiojatės net aštuonis elementus, kurie yra brangesni už auksą.
Kur pasaulyje yra retųjų žemių metalų telkinių?
Nors retųjų žemių metalų telkiniai aptinkami įvairiuose žemynuose, jų gavybos ir perdirbimo rinka yra itin koncentruota. Be konkurencijos rinkos lydere jau daugelį metų išlieka Kinija. Ši šalis atsakinga ne tik už didžiąją dalį pasaulinės gavybos, bet ir už reikšmingą dalį šių elementų rafinavimo.
Tokiu būdu Pekinas įgijo milžinišką strateginį pranašumą ir laiko retųjų žemių metalus ištekliais, prilygstančiais XX amžiaus naftai.
Be Kinijos, svarbūs retųjų žemių metalų telkiniai aptinkami Australijoje, JAV, Kanadoje ir Rusijoje. Vis dažniau kalbama ir apie didžiulį Afrikos bei Grenlandijos potencialą. Ten esantys ištekliai yra dideli, tačiau jų eksploatavimas susijęs su rimtais politiniais ir aplinkosauginiais ginčais.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir JAV intensyviai siekia sumažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo – investuojama į naujas kasyklas bei pažangias perdirbimo ir pernaudojimo technologijas. Visai neseniai daug dėmesio sulaukė apie 40 mln. tonų vadinamojo „baltojo aukso“, t. y. lito, telkinių atradimas JAV Nevados ir Oregono pasienyje.
Ar Lenkija turi retųjų žemių metalų telkinių?
Lenkijoje kol kas nėra patvirtintų, pramoniniu požiūriu ekonomiškai naudingų retųjų žemių metalų telkinių klasikine šio žodžio prasme. Vis dėlto geologiniai tyrimai rodo, kad šie elementai šalies teritorijoje vis dėlto aptinkami.
Jų randama kai kuriose vietovėse pietinėje šalies dalyje, daugiausia Sudetų kalnuose, aplink Šklarską Porėbą, Markocicę ir Bogatiniją. Tai dažniausiai nuosėdos, susijusios su ilmenito–monacito smėliais, arba antrinės žaliavos – atliekos po kitų naudingųjų iškasenų gavybos.
Pagrindinė kliūtis – nedidelė retųjų žemių metalų koncentracija ir specializuotos infrastruktūros trūkumas, dėl ko šių telkinių eksploatavimas šiuo metu ekonomiškai neatsiperka.
Vis dėlto tai nereiškia, kad Lenkija neturi jokių perspektyvų. Vis dažniau kalbama apie retųjų žemių metalų išgavimą iš elektros ir elektronikos atliekų, nusidėvėjusių įrenginių bei nuolatinių magnetų. Toks požiūris galėtų tapti realia galimybe tokioms šalims kaip Lenkija prisidėti prie Europos žaliavų strategijos, neįkuriant naujų, aplinkosauginiu požiūriu prieštaringai vertinamų kasyklų.
Energetinės ir skaitmeninės transformacijos sąlygomis būtent toks „ateities perdirbimas“ gali tapti itin svarbia grandimi užtikrinant tiekimo saugumą ir mažinant poveikį aplinkai.
