Pirmasis žinomas sifilio protrūkis Europoje prasidėjo XVI amžiaus sandūroje, tačiau tolimojoje Pietų Amerikos žemyno dalyje šio sukėlėjo istorija yra gerokai senesnė.
Kolumbijoje, archeologinėje vietovėje, rastas maždaug 5 500 metų senumo skeletas atskleidė spiralės formos bakterijos Treponema pallidum DNR.
Ši bakterijos atmaina, pavadinta TE1-3, šiandien jau nebecirkuliuoja, tačiau, remiantis jos genomu, ji priklauso labai senai šakos linijai – tai anksti nuo kitų T. pallidum porūšių atsiskyrusi „seserinė linija“.
Manoma, kad ji atsiskyrė dar iki to laiko, kai išsivystė ir po pasaulį išplito kiti porūšiai, sukeliantys tokias ligas kaip sifilis, frambėzija (yaws), endeminis sifilis (bejel) ir pinta.
Atrasta atmaina, kurios tyrimui vadovavo evoliucinės genomikos tyrėjas Davide Bozzi, treponeminių ligų – taip vadinamos šių bakterijų sukeliamos infekcijos – atsiradimo įrodymus nukelia maždaug 3 000 metų atgal į praeitį.
Be to, rezultatai rodo galimą sifilio kilmę Amerikoje, o ne Europoje, ir papildo vis gausėjančius genetinius duomenis iš kitų Pietų ir Centrinės Amerikos regionų.
Europoje pirmieji sifilio protrūkiai fiksuoti netrukus po to, kai italų keliautojas Kristupas Kolumbas sugrįžo iš kelionės į Ameriką, todėl šie du įvykiai istorijoje buvo ilgai siejami tarpusavyje – šiuos ryšius dar labiau sustiprino rasistinėmis ir ksenofobiškomis idėjomis grindžiami aiškinimai apie ligų plitimą.
Šiandien genomikos tyrėjai šias senas ir sudėtingas sąsajas analizuoja pasitelkdami senovinę DNR. Vis daugiau įrodymų, gautų tiriant senovinius skeletus, leidžia manyti, kad į sifilį panašios ligos Amerikoje egzistavo gerokai anksčiau, nei joms panašios infekcijos pasirodė Europoje.
Šiuo metu nėra aišku, ar TE1-3 plito nuo žmogaus žmogui seksualiniu būdu, kaip sifilis, ar per paprastą odos kontaktą, kaip frambėzija, endeminis sifilis ir pinta. Tačiau pagal genomo analizę ši senovinė atmaina turėjo virulentiškumo genus, randamus ir šiuolaikinėse formose, o tai rodo, kad ji buvo kenksminga – arba bent jau buvo prisitaikiusi užkrėsti žmogų.
Remdamiesi gautais rezultatais, Bozzi ir jo kolegos apskaičiavo, kad TE1-3 ir kitų T. pallidum linijų išsiskyrimas įvyko maždaug prieš 13 700 metų – gerokai anksčiau nei Amerikoje išsiplėtė žemdirbystė.
Šie duomenys leidžia daryti prielaidą, kad užkrečiamos ligos ėmė rastis dar medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse, t. y. iki susiformuojant tankiai apgyvendintoms žemdirbių visuomenėms, gyvenusioms arti prijaukintų gyvūnų.
„Mūsų rezultatai rodo, kad net vienas senovinis patogeno genomas gali iš esmės pakeisti dabartinį supratimą apie ligų atsiradimą“, – rašo tyrimo autoriai savo publikuotame straipsnyje.
Vis dėlto tai, kad seniausi iki šiol žinomi į sifilį panašios ligos įrodymai aptikti Pietų Amerikoje, dar nereiškia, jog ši infekcija buvo būdinga tik šiam žemynui.
Nors tai sulaukia nemažai diskusijų, dalis Europoje dirbančių mokslininkų teigia, kad treponeminės ligos ir sifiliui artimos bakterijų atmainos Europoje egzistavo dar kelis šimtmečius iki Kolumbo kelionių. Tai reikštų, kad T. pallidum galėjo būti paplitusi abiejuose žemynuose dar prieš Kolumbui sujungiant Europą ir Ameriką tiesioginiais jūrų keliais.
Be to, yra prielaidų, jog sifilio ir kitų treponeminių ligų klinikinės išraiškos gali būti nulemtos aplinkos ir socialinių sąlygų. Kitaip tariant, pati bakterija galėjo egzistuoti įvairiose populiacijose, tačiau jos plitimo būdas ir sukeliamos ligos forma kito priklausomai nuo aplinkos sąlygų.
Tai reiškia, kad iki Kolumbo laikų Amerikos populiacijose šią infekciją sukėlęs patogenas galėjo dar nebūti lytiškai plintanti liga. Tokį plitimo būdą – ir su juo susijusią socialinę stigmą – jis galėjo įgyti tik XV amžiaus Europoje.
Kol kas, nesant daugiau duomenų, visi šie scenarijai išlieka hipotetiniai ir atviri tolimesniems tyrimams.
Susijusiame komentare antropologės Molly Zuckerman iš Misisipės valstijos universiteto ir Lydia Bailey iš JAV Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus, nedalyvavusios šiame tyrime, teigia, kad šie rezultatai „leidžia atsisakyti pernelyg supaprastintų idėjų apie tai, iš kur geografiškai atsiranda ligos“.
„Treponemų kilmės siejimas su geografiniais priešpriešomis, tokiais kaip ‘Senasis pasaulis’ prieš ‘Naująjį pasaulį’, užgožia tikras ekologines realijas“, – toliau aiškina autorės.
Pasak jų, patogenai nėra statiški ar pririšti prie vienos konkrečios žmonių populiacijos ar aplinkos: jie glaudžiai susiję su migruojančiais žmonių ir gyvūnų šeimininkais bei rezervuarais, formuojami žmonių patirčių, biosocialinių ir aplinkos sąlygų, geba prisitaikyti ir globaliai plisti.
