Sėdimas gyvenimo būdas kenkia ir fizinei, ir psichinei sveikatai, tačiau ne visos sėdėjimo rūšys smegenims vienodai žalingos. Nauji tyrimai rodo, kad tam tikras „aktyvus“ sėdėjimas gali ne tik nemažinti mūsų pažintinių gebėjimų, bet netgi juos sustiprinti.
Sisteminga 85 tyrimų apžvalga atskleidė svarbų skirtumą tarp „aktyvaus“ sėdėjimo (pavyzdžiui, kortų žaidimai ar skaitymas) ir „pasyvaus“ sėdėjimo (pavyzdžiui, televizoriaus žiūrėjimas). Pasirodo, kad pirmasis tipas gali būti siejamas su geresne smegenų veikla.
Manoma, kad taip yra todėl, jog aktyvus sėdėjimas nuolat įtraukia smegenis, o pasyvus sėdėjimas leidžia žmogui „išjungti“ tiek fizinį, tiek protinį aktyvumą.
„Bendras sėdėjimo laikas yra siejamas su smegenų sveikata, tačiau sėdėjimas dažnai vertinamas kaip vienalytis reiškinys, neatsižvelgiant į konkrečią veiklą,“ – aiškina Australijos Kvinslendo universiteto visuomenės sveikatos tyrėjas Paulius Gardineris.
„Dauguma žmonių kasdien praleidžia daug valandų sėdėdami, todėl veiklos tipas čia yra itin svarbus. Mūsų išvados rodo, kad paprasti kasdieniai pasirinkimai – pavyzdžiui, vietoje televizoriaus rinktis knygą – gali padėti išlaikyti sveikesnes smegenis senstant.“
Žinoma, fizinis aktyvumas išlieka ypač svarbus pažintinei sveikatai, tačiau „treniruoti“ smegenis taip pat būtina – ir tai nebūtinai reiškia, kad visada turime būti ant kojų.
Įvairiuose tyrimuose Gardinerio komanda nustatė, kad aktyvaus sėdėjimo veiklos – tokios kaip skaitymas, kortų žaidimai ar darbas kompiuteriu – buvo „akivaizdžiai teigiamai susijusios su pažintine sveikata“. Jos gerino vykdomąsias funkcijas, epizodinę (situacinę) atmintį ir darbinę atmintį.
Tuo tarpu pasyvus sėdėjimas dažniausiai buvo siejamas su neigiamais pažintiniais rezultatais, įskaitant padidėjusią demencijos riziką.
Nors šių poveikių dydžiai nebuvo didžiuliai, jie buvo statistiškai reikšmingi. Mokslininkai tikisi, kad šios išvados padės formuoti tikslesnes sveikatos rekomendacijas ir kryptingesnius būsimus tyrimus.
Pavyzdžiui, rekomendacijose būtų naudinga aiškiai išskirti skirtumą tarp pasyvaus televizoriaus žiūrėjimo ir aktyvaus kompiuterio naudojimo. Taip pat skatinama daryti trumpas pertraukėles, per kurias būtų galima ne tik pajudėti, bet ir papildomai stimuliuoti smegenis.
Ši apžvalga rėmėsi tyrimais, kuriuose analizuota įprasta kasdienė sėdėjimo veikla natūralioje aplinkoje, o ne specialiai sukurti protinio lavinimo užsiėmimai. Dėl to išvados yra tiesiogiai pritaikomos realiame gyvenime.
„Sveikatos rekomendacijos galėtų keistis nuo paprasto „sėdėkite mažiau“ prie raginimo rinktis labiau protą įtraukiančias veiklas sėdint,“ – teigia Gardineris.
„Tai leistų žmonėms daryti nedidelius, bet realistiškus pokyčius kasdienybėje, kurie ilgainiui padėtų išsaugoti smegenų sveikatą ir potencialiai sumažintų demencijos riziką.“
