Sauolėje Kolumbijoje rastas seniausias pasaulyje Treponema pallidum – bakterijos, sukeliančios sifilį ir kai kurias lėtines odos infekcijas – pėdsakas. Šis atradimas keičia iki šiol vyravusius mokslininkų įsitikinimus apie sifilio kilmę ir evoliuciją.
Nustatyta, kad rastas žmogaus skeletas yra maždaug 5500 metų senumo. Genetiniai tyrimai parodė, jog šis žmogus buvo užsikrėtęs iki šiol nežinomu T. pallidum atmainos variantu. Tai dar labiau komplikuoja ir taip sudėtingą sifilio raidos istorijos paveikslą.
Mokslininkai jau ištisus šimtmečius ginčijasi dėl treponeminių ligų – sifilio, bejelio, frambesijos ir pintos – geografinės kilmės ir plitimo. Visas šias ligas sukelia Treponema genties bakterijos. Kadangi geriausiai dokumentuotos sifilio epidemijos siautėjo XV a. Europoje, ankstyvosios teorijos rėmėsi prielaida, kad Kristupas Kolumbas atgabeno sifilį į Ameriką arba, priešingai, kad sifilį Kolumbui ir jo įgulai perdavė Amerikos žemyno čiabuviai.
Vėlesni DNR tyrimai atskleidė T. pallidum buvimą žmogaus, palaidoto apie 1000 metus po Kr. Čilėje, palaikuose, taip pat kelių žmonių, palaidotų laikotarpiu nuo 350 m. pr. Kr. iki 570 m. po Kr. dabartinės Brazilijos teritorijoje, kauluose. Tai rodo, kad ši bakterija Amerikoje cirkuliavo gerokai anksčiau, nei į ją atkeliavo Kolumbas.
Naujausi tyrimo duomenys publikuoti žurnale „Science“. Mokslininkai išskyrė iki šiol seniausią žinomą T. pallidum genomą iš vidutinio amžiaus medžiotojo-rankiotojo skeleto, palaidoto Kolumbijoje prieš 5500 metų. Pagrindinis tyrimo autorius, Lozanos universiteto (Šveicarija) skaičiuojamosios biologijos specialistas Davide Bozzi teigė:
„Mūsų rezultatai nukelia T. pallidum ryšį su žmogumi keliais tūkstančiais metų atgal.“
Sunkumai tiriant treponemas
Senovinius treponemų genomus atkurti ypač sunku. Paprastai jie aptinkami tuose skeletuose, kuriuose matyti aiškūs kaulų pažeidimo požymiai – skylės, suteikiančios kaulams tarsi kandžių išgraužtą išvaizdą. Tokie pakitimai dažnai būdingi vėlyvosioms infekcijos stadijoms.
Tačiau 5500 metų senumo skelete, kuriame nustatyti T. pallidum pėdsakai, jokių akivaizdžių kaulų pažeidimų aptikta nebuvo, nors kituose to paties regiono palaikuose tokie pažeidimai pastebėti.
Tirdami naująjį T. pallidum genomą, kurį pavadino TE1-3, mokslininkai nustatė, kad tai yra visoms iki šiol žinomoms šios bakterijos porūšių linijoms nepriklausanti atšaka. Remdamiesi statistine genomų skirtumų analize, jie apskaičiavo, jog TE1-3 atsiskyrė nuo šiuolaikinių linijų maždaug prieš 13 700 metų. Tai rodo, kad treponemos Amerikoje ėmė cirkuliuoti tūkstančiais metų anksčiau, nei iki šiol manyta.
Svarbu tai, kad naujasis genomas neatsako į klausimą, ar ankstyvosios Treponema linijos, tokios kaip TE1-3, buvo perduodamos lytiniu keliu, panašiai kaip venerinis sifilis. Tyrimo bendraautorė, Pietų Metodistų universiteto Dalase (JAV) molekulinė antropologė Elizabeth Nelson pažymėjo:
„Šiuolaikiniai genomų duomenys, kartu su čia pristatomu genomu, neišsprendžia seniai trunkančių ginčų dėl pačių ligos sindromų kilmės, tačiau jie rodo, kad patogeninių treponemų evoliucinė istorija yra labai ilga, o jų įvairovė Amerikoje ėmė formuotis tūkstančiais metų anksčiau, nei buvo manoma.“
Savo ruožtu Misisipės valstijos universiteto antropologės Molly Zuckerman ir Lydia Bailey, nedalyvavusios tyrime, komentaruose pabrėžė, kad šis atradimas „rodo sifilio kilmę Amerikoje, o ne Europoje“.
Jų nuomone, vis senesnių treponemų genomų palyginimas su šiuolaikiniais genetiniais duomenimis gali padėti kurti veiksmingesnes kovos su sifiliu strategijas. Per pastarąjį dešimtmetį ši liga vėl sparčiai plinta visame pasaulyje. Be to, tokie tyrimai leidžia geriau suprasti infekcinių ligų istoriją.
„Visai įmanoma, kad XV amžiaus sifilis buvo pirma pasaulinė nauja infekcinė liga ir visų vėlesnių – nuo ŽIV/AIDS iki COVID-19 – pirmtakas“, – rašo mokslininkės.
