Reguliari ir laiku atliekama automobilio priežiūra leidžia išvengti brangių ir sudėtingų gedimų. Dažnai vairuotojai linkę nekreipti dėmesio į, atrodytų, smulkius simptomus – užsidegusią „check engine“ lemputę, nedidelius skysčių nuotėkius ar pradėjusius cypti stabdžius. Vis dėlto būtent šie signalai dažniausiai įspėja apie artėjančias rimtas problemas, kurių prevencija kainuoja gerokai mažiau nei vėlesnis remontas.
Tiesa paprasta: smulkūs remontai padeda išvengti didelių gedimų. Pavyzdžiui, susidėvėjęs paskirstymo diržas veikia vandens siurblį, nuo jo priklauso variklio temperatūra, o pastaroji lemia, ar variklis dirbs optimaliomis sąlygomis. Atrodytų nereikšmingo mazgo nepaisymas greitai gali privesti prie daug brangesnių detalių pažeidimų.
Ar galima važiuoti su užsidegusia „check engine“ lempute?
Šiuolaikiniuose automobiliuose sumontuotos dešimtys jutiklių, stebinčių praktiškai viską – nuo alyvos slėgio iki išmetamųjų dujų sistemos veikimo. Užsidegusi įspėjamoji lemputė reiškia, kad automobilis siunčia signalą: „kažkas negerai“.
„Check engine lemputė informuoja apie tam tikro mazgo gedimą arba neteisingus, nepatikimus duomenis, kuriuos valdymo blokas gauna iš jutiklių. Jei laiku pakeisime nedidelį, sugedusį elementą ar daviklį, dažnai išvengsime rimtesnio gedimo. Tačiau ignoruojant šią lemputę, rizikuojama sugadinti brangias detales, tokias kaip kietųjų dalelių filtras (DPF) ar turbokompresorius. Be to, važiuojant su užsidegusia check engine lempute, variklis dažnai nedirba optimaliu režimu, todėl ženkliai išauga eksploatacijos išlaidos“, – aiškina automobilių serviso savininkas.
„Check engine“ lemputė gali reikšti labai įvairias problemas – nuo nevisai sandariai užsukto kuro bako dangtelio iki sugadinto katalizatoriaus. Vienintelis būdas tiksliai nustatyti gedimą – atlikti kompiuterinę diagnostiką. Nuskaitytas klaidos kodas parodo, kurioje sistemos vietoje slypi problema. Važinėjant su įjungta lempute, nedidelis gedimas gali pamažu virsti rimtu ir brangiu remontu. Dažniausiai diagnostikos kaina siekia apie 100–150 eurų, o tai gerokai mažiau nei vėlesni galimi nuostoliai.
Nedideli skysčių nuotėkiai gali byloti apie rimtą gedimą
Ryškiai žalsvas, oranžinis arba rožinis skystis, susikaupęs po automobilio priekine dalimi, dažniausiai rodo aušinimo skysčio nuotėkį. Aušinimo sistema dirba esant slėgiui, todėl net ir nedideli pratekėjimai mažina jos efektyvumą. Variklis pradeda dirbti aukštesnėje nei numatyta temperatūroje, dėl ko gali deformuotis metalinės detalės.
Serviso specialistai pabrėžia: automobilis su net ir menkais aušinimo skysčio nuotėkiais vargu ar praeis techninę apžiūrą, o ignoruojant skysčio trūkumą rizikuojama, kad variklis paprasčiausiai „užvirs“ ir bus rimtai pažeistas.
Tamsiai rudos arba juodos dėmės po automobiliu paprastai rodo variklio alyvos nuotėkį. Iš pradžių tai būna vos matomos „prakaitavimo“ žymės, kurios ilgainiui didėja, dėvintis tarpinėms ir sandarinimo elementams. Ilgai važinėjant su tokiu gedimu, alyvos lygis gali smarkiai sumažėti – tuomet be tepimo lieka ir pats variklis, ir jo priedai, įskaitant brangų turbokompresorių. Pasekmė – labai brangus ir sudėtingas remontas.
Raudonos arba rožinės spalvos skystis po automobilio priekine dalimi dažnai rodo pavarų dėžės arba vairo stiprintuvo skysčio nuotėkį. Bet kuriuo atveju, nepaisant nuotėkio spalvos, pastebėjus skysčių dėmes po automobiliu, vertėtų kuo greičiau nuvykti į servisą, kad būtų nustatyta pratekėjimo vieta ir priežastis.
Vairo stiprintuvo skysčio nuotėkis ypač pavojingas. Jei stiprintuvas nustos veikti važiuojant, vairą staiga taps daug sunkiau pasukti. Įsivaizduokite tokią situaciją posūkyje ar atliekant manevrą – tai jau tiesioginė avarijos rizika.
Stabdžių remontas – pigesni kaladėlės, brangesni diskai
Stabdžių kaladėlės dėvisi kiekvieno stabdymo metu – tai visiškai normalus procesas. Tačiau svarbu prisiminti, kad stabdžių sistema susideda ne tik iš kaladėlių, bet ir diskų, suportų, žarnelių bei stabdžių skysčio. Visi šie komponentai reikalauja reguliarios priežiūros.
Pasak patyrusių meistrų, jei važiuojama iki tol, kol kaladėlės visiškai susidėvi ir beveik nebelieka trinties sluoksnio, stabdymo metu pradeda liestis metalas į metalą. Tuomet kyla pavojus, kad iš savo vietos išsistums suportų stūmokliai ir pradės tekėti stabdžių skystis. Be to, kokybiškos kaladėlės yra porėtesnės struktūros – jos geriau stabdo ir generuoja mažiau šilumos nei „plikas“ metalas. Todėl nusidėvėjusios kaladėlės ne tik blogina stabdymo efektyvumą, bet ir apkrauna visą sistemą.
Jei stabdant girdimas būdingas cypimas ar šaižus metalinis garsas, tai dažnai reiškia, kad kaladėlės jau pradėjo braižyti diskus. Ant jų paviršiaus formuojasi grioveliai ir įbrėžimai, dėl kurių prastėja stabdymo kokybė. Tokiu atveju vien kaladėlių pakeisti nebeužtenka – tenka keisti ir stabdžių diskus, o tai yra gerokai brangiau.
Dėl šios priežasties daug pigiau reguliariai tikrinti stabdžių sistemos būklę ir laiku keisti kaladėles, nei laukti, kol teks kartu su jomis keisti ir diskus, suportus ar remontuoti visą sistemą.
Smulkūs, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi gedimo požymiai – užsidegusi „check engine“ lemputė, pirmos dėmės po automobiliu ar neįprasti garsai stabdant – niekada neturėtų būti ignoruojami. Laiku atlikti, palyginti nebrangūs remontai padeda išvengti daug didesnių išlaidų ir ilgo automobilio „poilsio“ servise. Rūpestingas požiūris į automobilio būklę – tai ne tik ekonomija, bet ir jūsų bei kitų eismo dalyvių saugumas.
