Popieriaus, kartono, medienos, anglių ar briketų pelenai kasdien atsiranda tiek namuose su židiniais, tiek turintiems krosnis ar kieto kuro katilus. Nuo to, iš ko susidarė pelenai, priklauso, į kurį konteinerį juos mesti ir ar apskritai juos verta išmesti – dalį jų galima naudingai panaudoti sode. Svarbu žinoti kelias paprastas, bet būtinas taisykles.
Saugus ir teisingas pelenų sutvarkymas pirmiausia priklauso nuo to, kas buvo deginama. Skirtingos kilmės pelenai metami į skirtingus konteinerius.
Pelenai iš medienos
Jeigu pelenai susidarė deginant švarią, neimpregnuotą medieną (pavyzdžiui, židinyje ar krosnelėje), juos galima mesti į bioatliekų (rudojo) konteinerį. Tokie pelenai yra organinės kilmės ir tinka kompostavimui. Svarbu, kad mediena nebūtų dažyta, lakuota ar apdorota cheminėmis medžiagomis.
Pelenai, susidarę deginant anglį ar anglies briketus (dažnai naudojamus kieto kuro katiluose ir anglimi kūrenamose krosnyse), turi būti metami į mišrių atliekų (juodą) konteinerį. Tokiuose pelenuose gausu įvairių priemaišų ir teršalų, todėl jie netinka nei perdirbimui, nei kompostavimui, nei naudojimui sode.
Pelenus, gautus deginant švarų, nepadengtą folija, plastiku ar kitomis dangomis popierių ar kartoną, galima mesti į bioatliekų konteinerį. Tačiau būtina įsitikinti, kad degintos medžiagos neturėjo dažų, klijų, lipnių etikečių ar kitų cheminių priedų – tokios priemaišos teršia pelenus ir daro juos netinkamus nei kompostui, nei trąšai.
Į ką būtina atkreipti dėmesį prieš išmetant pelenus?
Prieš išmetant pelenus, visada reikia įsitikinti, kad jie yra visiškai atvėsę. Net ir vos šiltas pelenų sluoksnis gali slėpti žarijų, kurios, patekusios į plastikinį konteinerį ar maišą su kitomis atliekomis, gali sukelti gaisrą. Niekada nemeskite pelenų kartu su dar rusenančiomis anglimis ar žarijomis.
Geriausia pelenus kurį laiką palaikyti metaliniame inde su dangčiu, pastatytame ant nedegaus paviršiaus, o tik vėliau, įsitikinus, kad jie visiškai atšalę, išmesti ar panaudoti kitur.
Taip pat verta pasidomėti savo savivaldybės taisyklėmis – kai kuriose vietovėse pateikiamos itin detalios nuorodos, kaip ir kur mesti skirtingos kilmės pelenus.
Pelenai sode – paprastas ir naudingas būdas juos panaudoti
Švarūs medienos pelenai (pavyzdžiui, iš židinio ar krosnelės, kūrenamos tik sausomis, neapdorotomis malkomis) gali būti puiki pagalba jūsų sodui. Jie veikia kaip natūrali, švelni trąša.
Medienos pelenuose yra vertingų mikroelementų, ypač kalio, taip pat kalcio ir magnio. Šios medžiagos: skatina augalų augimą ir žydėjimą, gerina dirvos struktūrą, mažina dirvos rūgštingumą (pelenai ją šarmina).
Tačiau pelenus būtina naudoti saikingai – jų perteklius gali per daug pakelti dirvos pH ir augalams pakenkti. Paprastai rekomenduojama plonai pabarstyti pelenus ant dirvos paviršiaus ir lengvai įterpti į viršutinį sluoksnį arba įmaišyti į kompostą.
Pelenai kaip natūrali augalų apsauga
Medienos pelenai gali būti naudojami ir kaip natūrali priemonė kai kuriems kenkėjams atbaidyti. Plonas pelenų sluoksnis aplink augalo šaknų zoną ar lysvę kartais atbaido šliužus ir dalį dirvos kenkėjų. Vis dėlto ir čia reikia saiko, kad nepakistų dirvos reakcija.
Pelenų tręšimas labiausiai tinka augalams, kurie mėgsta šiek tiek mažiau rūgščią ar neutralią dirvą ir gerai reaguoja į papildomą kalio kiekį. Ypač palankiai į pelenus reaguoja: agurkai, pomidorai, obelys, avietės, braškės, vynmedžiai, levandos, šeivamedžiai juodieji, buksmedžiai, juka sodo.
Rūgščią dirvą mėgstančių augalų – tokių kaip šilauogės, rododendrai, azalijos ar spygliuočiai – pelenu tręšti nereikėtų, nes jis mažina dirvos rūgštingumą ir gali jiems pakenkti.
Tvarkingai sutvarkyti pelenai – tai ne tik saugumas ir tinkama atliekų rūšiavimo praktika, bet ir galimybė dalį jų grąžinti atgal į dirvą kaip natūralią, nemokamą trąšą.
