Gydytojai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad nagų būklė gali atspindėti bendrą organizmo sveikatą. Spalvos, formos ar struktūros pokyčiai ne visada yra tik kosmetinis defektas – kai kuriais atvejais jie gali būti rimtų ligų signalas.
Dermatologai pabrėžia, kad į staigius ar nepaaiškinamus nagų pokyčius nereikėtų žiūrėti pro pirštus. Jei nagų spalva keičiasi be aiškios priežasties ir išlieka ilgesnį laiką, verta pasitarti su gydytoju.
Balti nagai gali būti siejami su kepenų ligomis arba cukriniu diabetu. Dažniausiai šis požymis minimas kalbant apie kepenų cirozę – sunkią ir pavojingą būklę. Nors nagų išbąlimas kartais pasireiškia ir vyresniame amžiuje, jis neturėtų būti ignoruojamas.
Kai nago viršutinė dalis atrodo balta, o apatinė – rožinė ar rusva, tai gali signalizuoti apie inkstų veiklos sutrikimus. Toks vaizdas laikomas gana būdingu lėtinių inkstų ligų požymiu.
Geltoni nagai neretai siejami su kvėpavimo sistemos ligomis, kraujotakos ar limfinės sistemos sutrikimais. Skysčių kaupimasis audiniuose gali paveikti nagų spalvą ir storį. Taip pat pageltimą gali sukelti grybelinės infekcijos ar ilgalaikis rūkymas.
Blankiai raudoni pusmėnuliai prie nago pagrindo, anot specialistų, gali būti susiję su autoimuninėmis ir sisteminėmis ligomis. Tarp jų minimos vilkligė, širdies ligos, artritas, alopecija ar dermatomiozitas.
Ypač pavojingu požymiu laikoma naujai atsiradusi ar besiplečianti tamsi juostelė po nagu. Jei ji atsirado be traumos, tai gali būti melanomos – agresyviausios odos vėžio formos – simptomas. Tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Mėlynuojantys nagai kartais rodo deguonies trūkumą kraujyje, o itin išblyškę nagai gali būti anemijos požymis. Specialistai taip pat įspėja, kad mėlyni pusmėnuliai prie nago pagrindo kai kuriais atvejais siejami su apsinuodijimu.
Gydytojai primena, jog nagai – tai ne tik grožio detalė, bet ir svarbi organizmo būklės „užuomina“. Pastebėjus neįprastus pokyčius, geriau ne spėlioti, o laiku pasikonsultuoti su specialistu.
