Rytais sunku prabusti, o dieną – susikaupti? Tai gali būti ne tik įtempto grafiko pasekmė. Miego trūkumo požymiai dažnai atrodo kasdieniški, tačiau iš tiesų jie rodo rimtus organizmo veiklos sutrikimus.
Manoma, kad daugumai suaugusiųjų reikia ne mažiau kaip 7 valandų miego per naktį, kad jie jaustųsi pailsėję ir palaikytų tinkamą smegenų bei kūno veiklą.
Idealus miego laikas kiekvienam žmogui gali skirtis ir priklauso nuo tokių veiksnių kaip amžius, gyvenimo būdas, bendra sveikatos būklė ir genetika.
Paaugliams per parą reikia 8–10 valandų miego. Vaikams miego reikia dar daugiau ir jis turėtų būti paskirstytas visai dienai. Pavyzdžiui, mažiems vaikams rekomenduojama miegoti 11–14 valandų per parą, įskaitant pietų miegą.
Kartais miego trūkumo sukelia ne tiek miego kiekis, kiek prasta jo kokybė. Galite miegoti tiek valandų, kiek jums teoriškai reikia, ir vis tiek jaustis pavargę, jeigu miegas yra negilus ar dažnai nutrūksta.
Miego kokybę lemia tokie veiksniai kaip prabudimai nakties metu ir tai, kiek laiko trunka skirtingos miego fazės.
Miego trūkumo pasekmės gali pasireikšti labai greitai. Kartais užtenka ir vienos neišmiegotos ar labai sutrumpintos nakties, kad kitą dieną jaustumėtės fiziškai ir emociškai išsibalansavę.
Miego trūkumo požymiai
Nuovargis gali stipriai paveikti fizinį ir protinį darbingumą. Taip pat dažnai keičiasi elgesys ir nuotaika.
Dažniausi miego trūkumo požymiai: sunku susikaupti, sulėtėja fizinės ir protinės reakcijos, galvos skausmai, užmaršumas, dirglumas, motyvacijos trūkumas, kaprizingumas, nuotaikų kaita, susikaupimo ir dėmesio sutrikimai, sumažėjęs lytinis potraukis, nenoras atlikti net įprastų kasdienių užduočių.
Jeigu nuolat neišsimiegate, organizmas kitą kartą gali „atsigriebti“ – miegas tampa ilgesnis ir gilesnis.
Vaikai, kurie nepakankamai miega, gali būti pernelyg aktyvūs. Kaip ir suaugusiems, jiems gali būti sunku susikaupti, gali prastėti mokymosi rezultatai.
Ligų ir būklių, sukeliančių miego trūkumą, pavyzdžiai
Miego trūkumą gali lemti daugybė priežasčių. Tarp jų – įvairūs miego sutrikimai, pavyzdžiui, miego apnėja (kai miego metu periodiškai sustoja kvėpavimas), nemiga ar neramių kojų sindromas.
Miegą taip pat gali trikdyti kitos ligos: artritas, lėtinis nugaros skausmas, širdies ligos, astma, depresija, nerimo sutrikimai.
Prie miego trūkumo gali prisidėti ir gyvenimo būdas: darbas naktimis, dažni vėlyvi renginiai ar susitikimai. Miego kokybę blogina ir netinkama aplinka – pernelyg triukšminga, per šviesi, per karšta ar per šalta miegamojo patalpa.
Trumpalaikės miego trūkumo pasekmės
Trumpalaikis, bet pasikartojantis miego trūkumas gali sukelti šiuos simptomus: sprendimų priėmimo sutrikimus, atminties problemas, padidėjusį alkį ir svorio augimą, regėjimo sutrikimus, emocijų nestabilumą, impulsyvumą.
Ilgainiui nuolatinis miego trūkumas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Tarp jų: nusilpusi imuninė sistema, padidėjusi 2 tipo cukrinio diabeto rizika, padidėjęs kraujospūdis, didesnė širdies smūgio rizika, padidėjusi psichikos sutrikimų rizika.
