Naujai paskelbtuose „Times Higher Education“ (THE) 2026 metų dalykiniuose universitetų reitinguose Kauno technologijos universitetas buvo įvertintas net šešiose iš vienuolikos mokslo sričių. Tai vienas geriausių KTU pasiekimų tarptautiniuose reitinguose, patvirtinantis universiteto stiprias pozicijas tiek studijų, tiek mokslo srityse.
Pagal THE reitingų sudarytojų paskelbtus duomenis, KTU išsiskiria verslo ir ekonomikos, socialinių mokslų bei inžinerijos srityse, kuriose yra lyderiaujantis universitetas Lietuvoje. Šiais metais universitetas pirmą kartą buvo įtrauktas ir į meno bei humanitarinių mokslų srities reitingą, kuriame užėmė 501–600 vietą pasauliniu mastu.
KTU išlaiko stabilias pozicijas penkiose pagrindinėse mokslo srityse. Verslo ir ekonomikos srityje universitetas patenka į 501–600 pozicijų intervalą, socialinių mokslų srityje užima 601–800 vietą, o inžinerijos ir informatikos moksluose rikiuojasi 801–1000 pozicijose. Fizinių mokslų srityje KTU patenka į 1001–1250 geriausių pasaulio universitetų grupę.
Šiemet universitetas taip pat išsiskyrė mokslinių tyrimų kokybe. Penkiose reitinguotose mokslo srityse KTU tarp Lietuvos universitetų pirmauja pagal „Research Quality“ kriterijų. Šis rodiklis apima mokslinių publikacijų citavimo poveikį, tyrimų stiprumą, mokslinį meistriškumą bei jų daromą įtaką akademinei bendruomenei ir visuomenei.
KTU mokslo prorektorius Kęstutis Baltakys pabrėžia, kad tokie rezultatai universitetui yra ypač reikšmingi. Pasak jo, mokslinių tyrimų kokybė KTU visada buvo vienas svarbiausių prioritetų, leidžiančių didinti universiteto konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, stiprinti partnerystes, skatinti inovacijas ir kurti aukštą pridėtinę vertę valstybei bei visuomenei.
„Times Higher Education“ dalykiniai reitingai sudaromi taikant tą pačią metodiką kaip ir bendrieji universitetų reitingai. Vertinimas grindžiamas aštuoniolika rodiklių, apimančių studijų kokybę, mokslinius tyrimus, žinių perdavimą ir tarptautiškumą.
Siekiant tiksliau įvertinti universitetų pasiekimus atskirose studijų ir mokslo kryptyse, kiekvienai sričiai atskirai pritaikomi rodiklių svoriai, taip pat atsižvelgiama į publikuojamų mokslinių darbų bei akademinio personalo skaičių. Tai leidžia objektyviau palyginti universitetų rezultatus skirtingose disciplinose.
