Pusryčiai tradiciškai laikomi svarbiausiu dienos valgymu. Jie „paleidžia“ medžiagų apykaitą, suteikia energijos pirmajai dienos pusei ir padeda išlaikyti susikaupimą „RBK-Ukraina“ aiškina, kas vyksta su organizmu, jei kelias dienas iš eilės nepusryčiaujama.
Po nakties miego gliukozės kiekis kraujyje sumažėja. Jei nepusryčiaujama, smegenys ir raumenys negauna pakankamai „kuro“ darbui. Tai pasireiškia nuovargiu, dirglumu ir susikaupimo sumažėjimu jau po kelių valandų nuo pabudimo. Ypač stipriai tai jaučia tie, kurių darbas susijęs su intensyvia protine veikla arba fiziniu krūviu.
Lėtėja medžiagų apykaita – Organizmas, ryte negaudamas energijos, pereina į „taupymo režimą“. Tai reiškia, kad medžiagų apykaita lėtėja, o kalorijos deginamos mažiau efektyviai. Dėl to pusryčių praleidimas dažnai nepadeda sulieknėti, o priešingai – gali lemti svorio augimą, nes organizmas vėliau ima kompensuoti trūkumą, stipriau išreikšdamas alkio jausmą vakare.
Didėja persivalgymo rizika – Žmonės, kurie praleidžia pirmąjį dienos valgymą, dažniau vėliau dieną ir vakare suvalgo daugiau, rinkdamiesi kaloringesnį maistą. Tai sukelia staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, neigiamai veikia kasą ir didina 2 tipo diabeto riziką.
Blogėja širdies veikla – Tyrimai rodo, kad vyrai, kurie reguliariai nepusryčiauja, turi apie 27 % didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Mokslininkai tai aiškina tuo, kad nereguliarus maitinimasis trikdo insulino, cholesterolio ir kraujospūdžio balansą.
Gali atsirasti virškinimo sutrikimų – Kai skrandis ilgą laiką išlieka tuščias, skrandžio sultys vis tiek išsiskiria. Tai gali sukelti diskomfortą, rėmenį ar net gastritą. Todėl žmonėms, turintiems virškinimo sistemos sutrikimų, ypač svarbu nepraleisti pusryčių.
