Pirmosios prototaksitų skirtingų fosilijų liekanos buvo aptiktos XIX amžiuje Kanadoje. Geologas Johnas Williamas Dawsonas tuomet nusprendė, kad tai – labai senų spygliuočių medžių liekanos, todėl jiems suteiktas pavadinimas, reiškiantis „pirmasis kukmedis“. Vėlesni tyrimai pasiūlė kitą versiją: šie milžiniški kamieno formos organizmai galėjo būti gigantiški grybai, kadaise formavę savotiškus „grybų miškus“ ant senovinės Žemės paviršiaus.
Naujausi tyrimai keičia iki šiol vyravusį požiūrį. Analizuotos prototaksitų fosilijos iš Rhynie Chert radimvietės Škotijoje – tai vienas geriausiai išsilaikiusių devonsko laikotarpio sausumos ekosistemų, kur aptinkama ir augalų, ir gyvūnų liekanų.
Mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Sandy’io Hetheringtono ir dr. Corentino Lorono, nustatė, kad prototaksitų sudėtyje nėra junginių, būdingų grybams, tokių kaip chitinas, chitozanas ar beta-gliukanas. Taip pat neaptikta perilenų – biomarkerių, charakteringų grybų ląstelių sienelėms.
„Tai gyvybė, bet ne tokia, kokią pažįstame šiandien. Jos sandara ir cheminė sudėtis nepanaši į nieką iš šiuolaikinių organizmų“, – pabrėžia dr. Hetheringtonas.
Prarastas gamtos eksperimentas
Pasak tyrėjų, prototaksitai nebuvo nei grybai, nei augalai, nei kerpės, nei joks žinomas gyvūnas – jie priklausė visiškai atskirai, išnykusiai eukariotų linijai. Eukariotai – tai organizmai, kurių ląstelės turi branduolį su chromosomomis.
Kaip akcentuoja Laura Cooper iš Edinburgo Molekulinių augalų mokslų instituto, prototaksitų egzistavimas rodo, kad evoliucija tarsi „eksperimentavo“ su labai skirtingomis sudėtingos gyvybės formomis dar gerokai prieš atsirandant tikriesiems medžiams bei krūmams.
„Prototaksitai reprezentuoja nepriklausomą gamtos bandymą sukurti didelius daugialąsčius organizmus – bandymą, apie kurį žinome tik dėl išskirtinai gerai išsilaikiusių fosilijų“, – teigia L. Cooper.
Nors prototaksitai Žemėje gyvavo apie 50 milijonų metų, jie išnyko maždaug prieš 360 milijonų metų, užleisdami vietą tikrosioms induotinėms (kraujagyslinėms) rožtinėms. Mokslininkai kol kas negali pasakyti, ar jų išnykimą lėmė konkurencija su augalais, ar klimato pokyčiai. Tačiau aišku viena – šie milžinai nepaliko jokių palikuonių.
Atradėjų ištirtos fosilijos perduotos Škotijos nacionaliniam muziejui Edinburge, kur jos bus pristatomos naujoje ekspozicijoje. Kaip apibendrina muziejų atstovaujantis dr. Nickas Fraseris, prototaksitų istorija išryškina mažiau matomą evoliucijos pusę: „Prototaksitai parodo, kad gyvybės istorija Žemėje – tai ne tik nenutrūkstama sėkmių grandinė, bet ir nesuskaičiuojama daugybė aklaviečių, į kurias nuvedė evoliucija.“
