Vonios kambario plytelės ir fugos kasdien susiduria su drėgme, muilo likučiais, kalkių apnašomis ir nešvarumais, todėl net ir reguliariai prižiūrima patalpa ilgainiui praranda spindesį. Prieš griebiantis agresyvių cheminių priemonių, verta išbandyti paprastus, nebrangius ir veiksmingus namų metodus, kuriuos naudojo dar mūsų močiutės.
Stipriausiems nešvarumams šalinti dažnai pasirenkamos intensyviai veikiančios parduotuvėse parduodamos priemonės. Vis dėlto natūralūs tirpalai neretai būna ne mažiau veiksmingi, o kartu ir švelnesni paviršiams bei sveikatai.
Vienas populiariausių būdų – acto ir sodos pasta. Ji tinka tiek plytelėms, tiek fugoms valyti. Kepimo sodą sumaišius su actu lygiomis dalimis gaunama tiršta masė, kuri užtepama ant nešvarių vietų. Ypatingą dėmesį verta skirti labiausiai užterštoms vietoms, kuriose susikaupę kalkių ir muilo likučiai.
Pastą patogu šveisti sena dantų šepetėliu arba minkštu batų šepetėliu. Prieš pradedant valyti, ją naudinga palikti kelioms minutėms, o esant didesniems nešvarumams – net ir ilgiau, kad tirpalas spėtų ištirpinti apnašas. Baigus valyti, paviršius nuvalomas drėgna šluoste arba nuplaunamas švariu vandeniu.
Pageltusias ar papilkėjusias plyteles galima atgaivinti naudojant citrinos rūgštį arba šviežias citrinų sultis. Šios natūralios rūgštys veiksmingai skaido kalkių nuosėdas ir suteikia paviršiams švelnaus blizgesio. Sumaišius citrinos rūgštį ar sultis su kepimo soda iki pastos konsistencijos, ji naudojama taip pat, kaip ir acto bei sodos mišinys – užtepama, paliekama kelioms minutėms, nušveičiama ir nuplaunama.
Netikėtu, bet veiksmingu pagalbininku gali tapti ir indaplovės tabletės. Jose esančios valomosios medžiagos puikiai skaido riebalus, muilo likučius ir kitus nešvarumus. Dviejų tablečių turinį ištirpinus karštame vandenyje ir leidus tirpalui šiek tiek atvėsti, juo galima nuvalyti plyteles bei fugas, o vėliau paviršių nusausinti sausa šluoste.
Naudojant indaplovės tablečių tirpalą svarbu mūvėti apsaugines pirštines ir rinktis tik minkštas šluostes ar kempinėles, kad nebūtų pažeista plytelių glazūra.
Kai nešvarumai itin įsisenėję, galima pasitelkti stipresnį, tačiau vis dar namuose paruošiamą valiklį. Tam tinka šilto vandens ir acto mišinys, paruoštas santykiu trys prie vieno. Actas pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, efektyviai skaido kalkes ir muilo apnašas, suteikia plytelėms blizgesio bei padeda sulėtinti naujų nuosėdų susidarymą.
Šiuo tirpalu sudrėkinta kempinė ar šluostė naudojama plytelėms ir fugoms nuvalyti, o po to paviršius būtinai nuplaunamas švariu vandeniu.
Sienų plytelėms valyti galima naudoti ir vandens bei amoniako mišinį. Į maždaug keturis litrus vandens įpylus pusę stiklinės amoniako ir gerai išmaišius, gautas tirpalas padeda įveikti riebalų bei nešvarumų sluoksnius. Po tokio valymo paviršius būtina nuplauti vandeniu ir gerai išvėdinti patalpą.
Dirbant su amoniaku svarbu mūvėti pirštines ir užtikrinti gerą vėdinimą, nes garai gali dirginti kvėpavimo takus. Jokiu būdu negalima maišyti amoniako su kitomis cheminėmis priemonėmis, ypač turinčiomis chloro.
Naudodami šiuos paprastus, nebrangius ir lengvai paruošiamus namų metodus, galite veiksmingai atgaivinti vonios kambario plyteles ir fugas, atkurti jų švarą bei blizgesį ir ilgiau išlaikyti tvarkingą, gaivią patalpą be agresyvios chemijos.
