Grenlandija – tai ne tik Arkties ledo dykuma, bet ir vienas svarbiausių pasaulio mokslinių tyrimų centrų. Pastaraisiais metais Nuuk vyriausybė kryptingai stiprino vietos tyrėjų bendruomenę, investavo į modernią infrastruktūrą ir siekė lygiaverčio bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais. Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo geopolitiniai užmojai kelia nerimą: ar Vašingtono siekis gauti „visišką“ prieigą prie salos nepakenks čia vystomai mokslui ir pačiai Grenlandijai kaip savarankiškam tyrimų centrui?
Pastarieji Donaldo Trumpo veiksmai kelia didelį nerimą mokslininkams. Jau 2025 m. lapkritį Grenlandijos mokslo savaitės konferencijos Nuuk mieste šūkiu buvo pasirinkta frazė „Visos akys į Grenlandiją“. Taip buvo subtiliai reaguojama į JAV administracijos grasinimus perimti salą.
2026 m. sausio pabaigoje JAV prezidentui viešai atsisakius minčių panaudoti karinę jėgą Grenlandijai užimti, įtampa kiek atslūgo. Tačiau nerimą ir toliau kelia Vašingtono siekis gauti „visišką“ prieigą prie salos – apie tai Trumpas kalbėjo žurnalistams prieš Pasaulio ekonomikos forumą. Ką tokie geopolitiniai pareiškimai reiškia mokslui?
Per pastaruosius penkerius metus autonominės teritorijos, priklausančios Danijai, vyriausybė suteikė moksliniams tyrimams itin aukštą prioritetą. Buvo išplėsta tyrimų infrastruktūra, sustiprintas vietos ir tarptautinės mokslo bendruomenių bendradarbiavimas. Nuuk valdžia sukūrė centralizuotą leidimų sistemą bei įsteigė „Arctic Hub“ – platformą, kuri turi tapti tiltu tarp Grenlandijos mokslininkų ir užsienio ekspertų.
Daug specialistų griežtai vertina Trumpo politiką mokslo atžvilgiu. Jo valdymo metu smarkiai sumažėjo darbuotojų skaičius svarbiausiose JAV mokslinėse institucijose, o Baltųjų rūmų sprendimai lėmė ženklius mokslinių tyrimų finansavimo mažinimus. Tokia praktika kelia klausimų, ar JAV įtaka Grenlandijoje neatsispindės panašiu mokslo marginalizavimu ir čia.
Ne vien klimato kaita: Grenlandija – unikalių tyrimų erdvė
Grenlandija pasaulio mokslui yra nepaprastai svarbi dėl kelių priežasčių. Ilgus metus ji laikoma savotišku klimato kaitos barometru. Skaičiuojama, kad sala kasmet netenka apie 129 mlrd. tonų ledo, o tai sudaro maždaug 20 proc. pasaulinio jūros lygio kilimo – apie 0,8 mm per metus. Nuo XX a. pabaigos Grenlandija tapo vienu iš pasaulinių klimato tyrimų centrų, pateikdama esminius duomenis iš giluminių ledo gręžinių.
Naujausias vyriausybės strateginis planas iki 2030 m. praplečia šį požiūrį. Be klimato, saloje sparčiai vystomi geologiniai ir mineraloginiai tyrimai. Tirpstantis ledynas atidengia unikalią salos geologinę sandarą. Manoma, kad čia gali slypėti itin vertingi ištekliai – retųjų žemių metalai, litis ir kitos žaliavos, kurios kritiškai svarbios moderniai pramonei. Tai iš dalies paaiškina didelį JAV susidomėjimą Grenlandija.
Ne mažiau reikšmingi ir genetikos bei biomedicinos tyrimai. Saloje gyvenanti Inuitų bendruomenė, tūkstančius metų išlaikiusi santykinę izoliaciją, pasižymi unikaliu genetiniu paveldu. Šios populiacijos tyrimai gali atverti naujas personalizuotos medicinos kryptis: padėti suprasti, kaip žmogaus organizmas prisitaiko prie ekstremalių sąlygų, kaip kinta medžiagų apykaita, atsparumas ligoms ir panašiai.
Nuuk vyriausybė taip pat siekia nutraukti vadinamąjį mokslinį kolonializmą. Nauji tyrimai turi atliepti Grenlandijos gyventojų socialinius poreikius ir vykti glaudžiai bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis. Svarbu, kad Grenlandija būtų ne vien geografinis ekspedicijų tikslas, bet visavertė šeimininkė ir lygiavertė partnerė. Būtent tokį, labiau į vietos interesus orientuotą modelį gali sutrikdyti pernelyg agresyvi išorės galių – pirmiausia JAV – politika.
Didelės Nuuk investicijos: modernus laivynas ir dirbtinis intelektas
Investicijos į šiuolaikinę mokslo infrastruktūrą jau duoda realios naudos vietos tyrėjų bendruomenei. Vienu iš didžiausių pokyčio simbolių tapo mokslinių tyrimų laivas „Tarojoq“. Tai brangiausia Nuuk vyriausybės investicija mokslo srityje – 235 mln. Danijos kronų vertės projektas. Nuo 2022 m. ši laivo laboratorija leidžia vykdyti itin ambicingas misijas.
Vienas tokių pavyzdžių – 2025 m. rugpjūtį surengta Harvardo universiteto komandos ekspedicija, vadovaujama Fiamma Straneo. Dėl išskirtinio „Tarojoq“ manevringumo tyrėjai galėjo prisiartinti iki pat ledynų kraštų rytiniuose fiorduose ir detaliai tirti, kaip tirpstančio gėlo vandens srautai veikia vietos ekosistemas, biologinę įvairovę ir jūrų maisto grandines.
Technologinė plėtra neapsiriboja jūrų tyrimais. Nuuk mieste įdiegti pirmieji didesni dirbtiniu intelektu paremti skaičiavimo resursai. Grenlandijos gamtinių išteklių instituto mokslininkė Diana Krawczyk pabrėžia, kad nauji serveriai leidžia žaibiškai analizuoti vaizdo ir akustinius duomenis: tai, kas anksčiau trukdavo mėnesius, dabar atliekama per kelias dienas.
Šis šuolis reiškia, kad mokslininkai gali daug greičiau identifikuoti jūrų rūšis ir modeliuoti žuvų bei kitų vandens išteklių pasiskirstymą aplink salą. Greitesni ir tikslesni duomenys padeda kurti tvaresnę žvejybos politiką, geriau apsaugoti biologinę įvairovę ir kartu užtikrinti vietos bendruomenių ekonominį stabilumą.
Ateitis po klaustuku: mokslininkai vengia viešų komentarų
Akivaizdu, kad moksliniai tyrimai Grenlandijoje ir toliau bus vykdomi, tačiau jų pobūdis, apimtis ir partnerių ratas gali pasikeisti. Daugelį tyrimų projektų lemia tarptautinis bendradarbiavimas, todėl politinė įtampa išorėje neišvengiamai atsiliepia ir laboratorijoms bei ekspedicijoms.
Pagrindinis Grenlandijos mokslinių tyrimų finansavimas ateina iš Danijos, kitų Šiaurės šalių ir privačių fondų, tačiau nemažą reikšmę turi ir Europos Sąjungos programos. Viena iš jų – daugiau nei 15 mln. JAV dolerių vertės Europos mokslo tarybos iniciatyva, kuri nuo 2026 m. kovo numato naujus tyrimus Grenlandijos ledo skydo paviršiniame sluoksnyje. Šie darbai turėtų padėti geriau suprasti, kaip viršutinis ledo sluoksnis kaupia tirpsmo vandenį ir kokią įtaką tai turi tolimesniam tirpimo procesui bei jūros lygio kilimui.
Galima būtų tikėtis tam tikro „aukso amžiaus“ Grenlandijos mokslui: auga finansavimas, plečiasi infrastruktūra, stiprėja vietos tyrėjų balsas. Tačiau virš salos telkiasi geopolitinės audros debesys. Vis labiau ryškėjantis JAV ir Europos varžymasis dėl įtakos Grenlandijoje kelia realų nerimą. Ekspertai įspėja, kad politinė priešprieša gali paralyžiuoti bendrus projektus ir apsunkinti sklandų Norvegijos, JAV ir pačios Grenlandijos bendradarbiavimą salos teritorijoje.
Situacija tokia jautri, kad nemažai mokslininkų renkasi tylėti, baimindamiesi dėl tarptautinių ryšių ateities ir savo projektų finansavimo. Žurnalo „Nature“ redakcija praneša, jog daugelis tyrėjų atsisakė komentuoti situaciją viešai. „Geopolitinių įvykių ir jų platesnių pasekmių vertinimas nėra mano profesinės veiklos dalis ir nepatenka į mano akademinių kompetencijų sritį“, – teigė Grenlandijos mokslinių tyrimų tarybos vadovė Mari Kleist.
Kol kas aišku tik tiek: Grenlandija išlieka strategiškai svarbi tiek klimatologams, geologams ir biologams, tiek didžiosioms pasaulio galioms. Nuo to, kaip bus subalansuoti moksliniai ir geopolitiniai interesai, priklausys, ar sala išsaugos galimybę būti nepriklausomu, vietos bendruomenių poreikius atspindinčiu mokslo centru, ar taps dar viena įtampos židiniu pasaulio politiniuose žaidimuose.
