Amazonija – vienas nepaprasčiausių pasaulio regionų. Žalieji Žemės plaučiai driekiasi per milžinišką Pietų Amerikos teritoriją, apimdami drėgnuosius atogrąžų miškus Amazonės baseine. Čia gyvena neįtikėtinai daug augalų ir gyvūnų rūšių, iš kurių nemaža dalis vis dar nėra moksliškai aprašytos. Nors Amazonija tyrinėjama jau dešimtmečius, ji tebeslepia daugybę paslapčių, o mokslininkų ekspedicijos vis dar atneša naujų, dažnai netikėtų atradimų.
Tačiau net ir nuolat plečiantis žinioms, ši teritorija išlaiko savo paslaptis. Viena iš jų glūdi giliai Peru Amazonijoje, kur tankios džiunglės slepia izoliuotą kalvą – Cerro El Cono. Ši vieta jau daugelį metų kursto vaizduotę ir skatina įvairias teorijas apie šios formacijos kilmę bei galimą vaidmenį praeityje. Priežastis – ne tik jos atokumas, bet ir forma: El Cono iš tolo primena vienišą piramidę, o patekti čia – beveik neįmanoma.
Paslaptinga piramidės formos kalva Amazonijos tankmėje
Cerro El Cono („kūginė kalva“) yra Siera del Divisoro nacionaliniame parke, Ukajalio departamente, Peru. Šis kalnas stūkso Ukajalio upės baseino teritorijoje – tai vienas pagrindinių Amazonės intakų, kurio vardu pavadintas visas regionas. Nors kalvos santykinis aukštis tesiekia apie 400 metrų, ji palieka didžiulį įspūdį, nes vieniša kyla virš tankiai apžėlusio reljefo ir aiškiai dominuoja virš aplinkinių žemesnių gūbrių.
Nuo kitų aukštesnių viršukalnių izoliuotas Cerro El Cono giedromis dienomis matomas net iš tolimų, maždaug už 400 kilometrų esančių Andų. Tai dar labiau sustiprina įspūdį, kad vidury žalios jūros kyla keista, dirbtinai suformuota piramidė.
Apie šią neįprastą formaciją sklando gausybė teorijų. Kartais spėjama, kad tai – pamiršta piramidė, seniai išnykusios civilizacijos kūrinys, arba užgesęs ugnikalnis. Tokius spėjimus skatina ne tik piramidę primenanti forma ir atokumas nuo kitų viršukalnių, bet ir itin sudėtingas priėjimas. Pirma, Cerro El Cono yra vienoje iš labiausiai žmogaus nepaliestų ir sunkiausiai pasiekiamų Amazonijos vietų. Antra, šiam regionui taikomi griežti apribojimai: teritorija saugoma dėl išskirtinės gamtos vertės ir netoliese gyvenančių izoliuotų genčių. Visa tai lemia, kad kalvos tyrinėjimai praktiškai neleidžiami.
„Amazoniškoji piramidė“: kas žinoma apie Cerro El Cono?
Mokslininkai pripažįsta, kad nors egzistuoja kelios šios kalvos kilmę aiškinančios hipotezės, galutinio atsakymo nėra – daugiausia todėl, kad vietovėje beveik nebuvo vykdoma sisteminių tyrimų. Vis dėlto „beveik“ nereiškia „visai“. Pavyko nustatyti bent keletą svarbių faktų.
Žinoma, kad Siera del Divisoro nacionalinis parkas pasižymi itin retomis ir įvairiomis geologinėmis formacijomis, kurios kitur Amazonijoje apskritai neaptinkamos. Tai jau savaime rodo, jog šis regionas geologiškai labai savitas.
Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas (PIG–PIB) pažymi, kad Sierra del Divisor regionas daugiausia sudarytas iš senų nuosėdinių ir magminių uolienų, priklausančių priešandiniam Amazonijos pagrindui, ir nerodo jokių jauno vulkanizmo požymių. Dabartinių žinių požiūriu daug labiau tikėtina, jog Cerro El Cono yra izoliuota erozinė forma – atskiras, iš atsparesnių uolienų sudarytas masyvas, išlikęs per milijonus metų trukusius intensyvaus cheminio ir fizinio dūlėjimo procesus drėgname tropikų klimate, kai aplinkinė medžiaga buvo palaipsniui nuardoma.
Netipiška, beveik taisyklinga piramidės forma galėjo susiformuoti dėl uolienų įtrūkimų tinklo ir ilgainiui vykusios erozijos, kuri labiausiai ardė silpniausias uolienų dalis. Pasak instituto, Amazonijos sąlygos šiems procesams ypač palankios: aukšta temperatūra, gausūs krituliai ir vešlus augalų sluoksnis spartina cheminį dūlėjimą ir suardytos uolienos išnešiojimą. Taip pamažu formuojasi izoliuotos, ryškios reljefo formos. Tai lėta geologija – beveik nepastebima žmogaus gyvenimo trukmės masteliu, tačiau nepaprastai veiksminga per milijonus metų.
Cerro El Cono: tikėjimai, teorijos ir faktai
Kas, be kalvos formos, dar skatina ją lyginti su piramide? Vietos čiabuviai Cerro El Cono laiko šventa vieta. Kai kurioms bendruomenėms ši kalva turi dvasinę reikšmę ir siejama su andų Apu – globėjiška kalnų dvasia, saugančia vietinius gyventojus, reguliuojančia klimatą ir palaikančia pusiausvyrą.
Būtent šis sakralus statusas prisideda prie įsivaizdavimo, kad kalnas galėjo būti prieš tūkstančius metų suformuota ceremoninė, ritualinė ar net laidojimo paskirties konstrukcija. Vis dėlto, lyginant mastelius, tokia versija atrodo menkai tikėtina. Aukščiausios žinomos Pietų Amerikos ir Mezoamerikos piramidės siekia maždaug 60–70 metrų. Didžioji Gizos piramidė Egipte savo eilėje iš pradžių buvo apie 146 metrų aukščio. Tuo tarpu Cerro El Cono santykinis aukštis – maždaug 400 metrų.
Retkarčiais pasirodančios teorijos apie senovinę piramidę iki šiol nepatvirtintos jokiais archeologiniais duomenimis. PIG–PIB pažymi, kad jos labiau rodo, kaip stipriai neįprastos reljefo formos veikia žmogaus vaizduotę, nei atspindi realią praeities architektūrą.
Didžioji Amazonijos mįslė: ar kada nors sužinosime daugiau?
Ukajalio regionas, kuriame yra Cerro El Cono, kai kuriems Lietuvos skaitytojams gali būti žinomas ir iš literatūros. Čia knygą „Ryby śpiewają w Ukajali“ parašė lenkų gamtininkas, keliautojas ir reportažistas Arkady Fiedleris, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje lankęsis šiuose kraštuose. Savo pasakojimuose jis vaizdingai aprašė vietos gamtą ir gyventojus, atskleisdamas Ukajalio regiono įvairiapusiškumą.
Per laiką ši Amazonijos dalis smarkiai pasikeitė. Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio Ukajalio departamento dalis, kurioje yra Cerro El Cono, pripažinta ypač svarbia biologinės įvairovės apsaugai ir paversta griežtu rezervatu. 2015 m. šis rezervatas įtrauktas į Siera del Divisoro nacionalinį parką, apimantį net 1 354 485,10 ha Amazonijos miškų.
Parkas įkurtas reaguojant į didėjantį susirūpinimą dėl ekosistemos nykimo ir grėsmių vietos gyventojams, kurias kelia infrastruktūros plėtra, neteisėta miškų kirtimo veikla ir aukso gavyba. Taip paslaptingasis Cerro El Cono iš esmės buvo atskirtas nuo pasaulio, o tai tik sustiprino jo mįslingumą.
Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas pabrėžia, kad tokios „baltos dėmės“ šiandien – didelė retenybė. Būtent todėl Cerro El Cono taip stipriai traukia dėmesį: tai viena iš nedaugelio vietų, kur gamta ir paslaptys vis dar išlaiko aiškią persvarą prieš žmogaus žinias ir technologijas.
