Pastarosiomis dienomis pasirodė pranešimų, kurie sukrėtė tarptautinę bendruomenę: dviejų aukšto rango Irano sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnų teigimu, per protestus šalyje žuvusiųjų skaičius tik per dvi dienas – 2026 metų sausio 8–9 dienomis – galėjo viršyti 30 000 žmonių. Apie tai, remdamasis vidiniais šaltiniais, pranešė žurnalas „Time“.
Šie skaičiai smarkiai skiriasi tiek nuo oficialios Teherano statistikos, tiek nuo žmogaus teisių organizacijų duomenų ir leidžia dabartinius įvykius Irane lyginti su kruviniausiais protestų numalšinimais šiuolaikinėje istorijoje.
Kas tiksliai buvo pranešta?
Remiantis vidine informacija, perduota žurnalui „Time“: vien tik 2026 metų sausio 8–9 dienomis Irano saugumo pajėgos per susidūrimus gatvėse galėjo nužudyti iki 30 000 žmonių;.Žudynių mastas taip apkrovė šalies infrastruktūrą, kad pritrūko lavonmaišių, o kūnai buvo vežami ne greitosios medicinos pagalbos automobiliais, o 18 ratų vilkikais;Šiame skaičiuje remiamasi ligoninių ataskaitomis, surinktomis iš įvairių medicinos šaltinių, įskaitant duomenis, kuriuos apibendrino vokiečių–irano oftalmologas chirurgas dr. Amiras Parasta, dirbęs su šios informacijos apdorojimu. Oficialios Irano valdžios institucijos iki šiol pranešė tik apie 3 117 žuvusiųjų – gerokai mažesnį skaičių.
Žurnalas „Time“ pabrėžia, kad negalėjo savarankiškai patikrinti šių vidinių duomenų tikslumo, tačiau jie sutampa su skaičiavimais, gautais iš medikų ir greitosios pagalbos darbuotojų.
Skirtingi žuvusiųjų skaičiai aiškinami keliais veiksniais. Iranas anksčiau skelbė gerokai mažesnius duomenis – apie 3 117 žuvusiųjų, įskaitant ir protestuotojus, ir saugumo pajėgų narius. Kai kurios tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, JAV įsikūrusi Human Rights Activists News Agency, patvirtino apie 5 000 aukų ir toliau tikrina kitus galimus mirties atvejus.
Kiti preliminarūs vertinimai, grindžiami kelių savaičių protestų analizėmis, nurodo įvairius diapazonus – nuo kelių dešimčių tūkstančių iki dar didesnių skaičių, priklausomai nuo taikomų įtrauktų atvejų kriterijų.
Iraną šiuo metu apėmęs platus interneto blokavimas, smarkiai ribojantis informacijos srautą iš šalies. Dėl to labai sunku patikrinti duomenis, nepaisant liudininkų pasakojimų, dokumentų ir žmogaus teisių gynėjų ataskaitų.
Protestai Irane prasidėjo 2025 metų gruodžio pabaigoje. Iš pradžių žmonės į gatves išėjo protestuoti dėl gilaus ekonominio nuosmukio, infliacijos ir riala nuvertėjimo, tačiau judėjimas greitai peraugo į platesnį antivyriausybinį maištą, apėmusį dešimtis miestų ir provincijų. Jau sausio pradžioje žmogaus teisių gynėjai fiksavo dešimtis, o vėliau – kelis šimtus žuvusiųjų, tačiau duomenys buvo labai fragmentiški dėl ryšio blokavimo.
Žinios apie galimai dešimtis tūkstančių žuvusiųjų sulaukė didžiulio žiniasklaidos, žmogaus teisių organizacijų ir politikos analitikų dėmesio visame pasaulyje. Komentaruose galimas aukų mastas lyginamas su didžiausiomis represinėmis akcijomis XX amžiuje. Žmogaus teisių gynėjai ragina atlikti skaidrų tyrimą ir atkreipti dėmesį į jau dokumentuotus atvejus. Tarptautinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl informacijos blokados ir kliūčių nepriklausomai patikrinti duomenis.
Jeigu maždaug 30 000 žuvusiųjų per dvi dienas įvertinimas pasitvirtintų, tai reikštų milžiniško masto smurtą prieš protestuotojus, prilygstantį didžiausiems masiniams susidorojimams per konfliktus tarp režimo ir civilių gyventojų. Tačiau dėl nepriklausomų šaltinių stokos ir ribotos prieigos prie informacijos tikslus aukų skaičius išlieka ginčų ir tolesnių tyrimų objektu.
