Pastarosiomis dienomis hidrologams, savivaldybėms ir kitoms institucijoms perspėjant apie galimus potvynius Kauno rajone bei kitose žemumose esančiose teritorijose, gyventojams kyla natūralus nerimas dėl savo turto saugumo. Kylant vandens lygiui, ypač Nemuno ir Neries baseinuose, svarbu aiškiai suprasti, kaip tokia rizika vertinama draudimo požiūriu ir ko galima tikėtis realiose situacijose.
„Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus teigia, kad upių potvynio rizikos tikimybė yra kone vienintelė iš visų gamtos stichijų mūsų šalyje, kurią specialistai konkrečioje vietovėje gali gana tiksliai apskaičiuoti.
„Lietuvoje laikomasi praktikos, kad užliejimas laikomas jau prognozuojama, o ne tik tikėtina rizika, jei teritorija patenka į didesnės nei 10 proc. potvynio tikimybės zoną. Kitaip tariant, tokiose teritorijose yra susiklosčiusios realios sąlygos kilti potvyniui – dėl upės vandeningumo, jos vagos, krantų, landšafto ypatybių. Viskas yra tik periodiškumo klausimas – kaip dažnai toks potvynis įvyksta. Pamario krašte potvyniai gali kartotis kasmet, o vidurio Lietuvos upių baseinuose – kartą per 10 ar 20 metų ar dar rečiau“, – aiškina M. Norkus.
Pasak eksperto, būtent dėl galimybės tiksliai nustatyti tikimybes potvynio rizika vertinama kitaip nei dauguma kitų stichinių reiškinių. Statydami ar pirkdami būstą konkrečioje vietovėje gyventojai turi galimybę šią informaciją iš anksto pasitikrinti.
Kaip į potvynius žiūri draudikai?
„Pagal savo prigimtį draudimas visų pirma skirtas situacijoms, kurių žmogus negali numatyti ar kontroliuoti – draudimas atlygina žalą, patirtą dėl staigaus ir netikėto įvykio. Tuo tarpu potvyniai tam tikrose teritorijose yra pasikartojantis ir iš anksto prognozuojamas reiškinys, todėl tokiose vietovėse ši rizika vertinama kitaip nei, pavyzdžiui, gaisras ar vagystė“, – pažymi bendrovės atstovas.
Dėl šios priežasties teritorijose, kurios pagal oficialius hidrologinius duomenis patenka į didelės potvynio tikimybės zonas, žala, patirta dėl potvynio, dažnai įtraukiama į nedraudžiamųjų rizikų sąrašą.
Tačiau nuo kitų rizikų – gaisro, vagystės, audros ar kitų staigių ir netikėtų įvykių – potvynių teritorijose esantis turtas draudžiamas įprasta tvarka.
Kaip sužinoti, ar jūsų būstas yra potvynio rizikos zonoje?
Žmonėms, gyvenantiems šalia upių, rekomenduojama pasitikrinti, ar jų būstas patenka į potvynio rizikos zoną. Tai galima padaryti naudojantis Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiais.
„Kylant realiam potvynio pavojui, siekiant sumažinti žalą ir apsaugoti sveikatą, gyventojams rekomenduojama imtis prevencinių veiksmų dar prieš prasidedant potvyniui: turėti pakankamas maisto ir vandens atsargas, pasirūpinti alternatyviu apšvietimu, turėti pilnai įkrautas ryšio priemones, o elektrinius prietaisus išjungti ir apsaugoti nuo vandens poveikio“, – pataria M. Norkus.
Ekspertas pabrėžia, kad vandeniui semiant patalpas, jose neturėtų būti daiktų, kuriuos galima perkelti į saugią ir sausą vietą – būtina iš anksto pasirūpinti namų turtu. Potvynio metu rekomenduojama vengti apsemtų teritorijų, nebristi ir nevažiuoti per užlietą kelią, laikytis atstumo nuo elektros įrenginių, pasirūpinti, kad vaikai ir naminiai gyvūnai nepatektų į pavojingas vietas.
Jei potvynis padaro žalos turtui, ją rekomenduojama užfiksuoti nuotraukose ir kuo greičiau kreiptis į savo draudimo bendrovę. „Lietuvos draudimo“ klientai žalą gali registruoti mobiliojoje programėlėje ir savitarnos svetainėje „SavasLD“.
