Jaunoji mokslininkė Laura Rakauskaitė savo doktorantūros tyrime ieško inovatyvių sprendimų, kaip iš augalų šalutinių produktų išgauti vertingas medžiagas, galinčias pakeisti sintetinius maisto konservantus. Pasitelkdama modernias technologijas ir tvarius metodus, ji ne tik prisideda prie maisto saugos gerinimo, bet ir edukuoja visuomenę – dažnai tai, ką laikome atliekomis, gali tapti raktu į sveikesnį ir tvaresnį rytojų.
Lauros doktorantūros tyrimai susiję su skirtingų morkų veislių lapų analize. „Naudodama inovatyvius metodus ir laboratorinę įrangą, iš morkų lapų gaminu ekstraktus ir vertinu jų sudėtį – kokios medžiagos juos daro naudingais. Geriausius ekstraktus testuosiu su įvairiomis bakterijomis ir analizuosiu, ar jie gali slopinti bakterijų veiklą. Praktikoje tai galėtų padėti kuriant natūralius maisto konservantus.
Pavyzdžiui, praturtinus mėsos produktus tokiais ekstraktais, jie galėtų ilgiau išlikti saugūs be sintetinių priedų. Atliekamu tyrimu siekiama rasti natūralių būdų, kaip maistas būtų saugesnis ir sveikesnis, o šalutiniai produktai būtų panaudojami efektyviau“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė.
Pasak Lauros, jau dabar maisto produktų ar kosmetikos parduotuvėse galima rasti prekių, kurios praturtintos šalutiniais produktais. „Pavyzdžiui, maisto pramonėje iš vaisių ir daržovių atliekų gaminami natūralūs konservantai ar maisto papildai. Kosmetikoje iš augalinių likučių kuriami kremų ingredientai ar kaukės. Manau, kad ateityje ši sritis tik plėsis, nes verslui ir vartotojams tvarumas, natūralūs sprendimai ir atliekų mažinimas tampa vis svarbesne tema“, – sako jaunoji mokslininkė.
Tai, kas vadinama atliekomis, turi ypatingą vertę
Panaudojant antrines žaliavas naujų produktų kūrime – pavyzdžiui, maisto papildų, natūralių konservantų ar kosmetikos ingredientų – mažinamas atliekų kiekis, tausojami gamtos ištekliai ir įgyvendinami žiedinės ekonomikos principai. „Visuomenė jau iš dalies supranta šių produktų vertę, tačiau reikia dar daugiau paskatinimo ir švietimo. Svarbu parodyti ne tik gamintojams, bet ir vartotojams, kad tai nėra atliekos. Priešingai – tai vertingi ingredientai, galintys būti naudingi sveikatai, aplinkai ir tvariai gamybai“, – pabrėžia Laura.
Doktorantė tyrime šakniavaisinių daržovių šalutinių produktų biorafinavimą (procesą, kurio metu iš biomasės išgaunamos vertingos medžiagos) atlieka naudodama mikrobangų ir ultragarso technologijas. „Tai tvaresnis ir efektyvesnis būdas išgauti naudingus junginius iš augalų lapų.
Tradiciniai metodai dažnai reikalauja daug cheminių reagentų arba trunka itin ilgai. Tuo tarpu šie metodai leidžia sutrumpinti procesą, sunaudoti mažiau energijos ir cheminių medžiagų. Tokie ekstrahavimo būdai yra tvarūs, leidžia efektyviai panaudoti šalutines augalų dalis, mažinti atliekas ir prisidėti prie aplinkai draugiškų produktų kūrimo“, – akcentuoja mokslininkė.
Paklausta, ar mokslininkų vykdomi ir pristatomi tyrimai keičia visuomenės požiūrį į kasdienius vartojimo įpročius, Laura teigia, kad einant mokslo ir žinių keliu į paprastus kasdienius dalykus – maistą, pakuotes ar net į tai, ką laikome atliekomis – imamą žiūrėti kitaip.
„Ateina suvokimas, kad didelė dalis to, ką išmetame, iš tikrųjų gali turėti vertę. Manau, kad tokios žinios palaipsniui persiduoda ir visuomenei: žmonės vis dažniau domisi, ką vartoja, iš kur tai atkeliauja ir ar galima rinktis tvaresnius sprendimus. Taip mokslas keičia mūsų kasdienius įpročius“, – įsitikinusi jaunoji mokslininkė.
Pasirinkimas, atvėręs perspektyvų ir modernų mokslo pasaulį
Mintimis grįždama į mokyklos laikus, Laura prisimena tuomet dar neturėjusi aiškaus plano, kokią studijų kryptį rinktis. „Tik dvyliktos klasės pabaigoje, po egzaminų, nusprendžiau pasirinkti maisto saugos kryptį. Šį sprendimą lėmė artimųjų paskatinimas – mano tėtis dirbo maisto gamybos įmonėje ir patarė, kad ši sritis yra perspektyvi, suteikianti daug galimybių. Iš jo patirties mačiau, kad darbas šioje srityje yra įdomus ir įvairiapusis“, – pasakoja Laura.
„Mano akademinis kelias prasidėjo Kauno kolegijoje, kur įgijau profesinio bakalauro laipsnį, studijavau maisto saugos studijų programoje. Jaučiau, kad ši sritis man artima, todėl nusprendžiau toliau gilinti žinias. VDU Žemės ūkio akademijoje pasirinkau išlyginamąsias studijas, vėliau studijavau magistrantūroje, o dabar mokslo ir žinių kelią tęsiu doktorantūroje.
VDU Žemės ūkio akademija žavi dėl kelių priežasčių: išlyginamosios studijos suteikė tvirtą teorinį ir praktinį pagrindą. Magistrantūros studijos leido gilintis į pasirinktą mokslo kryptį, įgyti specializuotų žinių, dalyvauti konferencijose ir pradėti mokslinį darbą.
Doktorantūra suteikia galimybę dalyvauti atliekant tyrimus, plėtojant naujas idėjas. Mano nuomone, VDU Žemės ūkio akademija gali pasiūlyti platų studijų programų spektrą jaunuoliams žemės ūkio, maisto, miškininkystės, aplinkos inžinerijos, bioekonomikos ir tvarumo srityse“, – vardija pašnekovė ir priduria, kad šios sritys yra itin svarbios sprendžiant klimato kaitos, maisto saugos ir tvarumo keliamus iššūkius.
Aktyviai jaunai mokslininkei VDU Žemės ūkio akademija tapo ne tik studijų vieta, bet ir neatsiejama gyvenimo dalimi. „Akademijoje ne tik gilinu žinias savo srityje, bet ir kuriu profesinius ryšius, dalyvauju akademinės bendruomenės organizuojamose veiklose, atrandu naujų galimybių asmeniniam ir profesiniam augimui“, – pasakoja Laura. Ji viliasi, kad baigusi doktorantūros studijas profesinėje veikloje galės derinti praktinę patirtį su mokslo naujovėmis, prisidėti prie naujų sprendimų kūrimo ir perduoti sukauptas žinias kitiems.
