Skimija japoninė – tai vienas iš įdomiausių ir universaliausių visžalių krūmų, galintis puošti sodą ištisus metus. Ji graži tiek lapija, tiek žiedais ir vaisiais, puikiai tinka mažiems sklypams, pavėsingoms vietoms bei auginimui vazonuose. Toliau rasite išsamų šio augalo aprašymą, populiariausias veisles, sodinimo ir priežiūros patarimus bei idėjas, kaip skimiją panaudoti sode.
Skimija japoninė (Skimmia japonica) – tai kompaktiško, tvarkingo silueto, lėtai augantis krūmas. Paprastai jis neužauga labai didelis, todėl idealiai tinka mažesniems sodams. Dažniausiai skimija pasiekia apie 1–1,5 m aukštį, nors yra ir žemesnių veislių. Šakos formuoja natūraliai taisyklingą, šiek tiek apvalią lają, tad krūmas atrodo dekoratyviai ir be intensyvaus formavimo.
Didžiausias skimijos privalumas – visžaliai lapai, dėl kurių krūmas išlieka dekoratyvus ir žiemą. Lapai stangrūs, odiniai, gana stori ir blizgūs. Jų forma pailga, šiek tiek elipsiška, dažnai su lengvai nusmailėjusiu galu.
Skimija išsiskiria tuo, kad žiediniai pumpurai pasirodo gerokai anksčiau nei patys žiedai. Dažniausiai jie susiformuoja rudenį ir išlieka ant augalo per visą žiemą. Pumpurai auga tankiais skroteliais ūglių viršūnėse, yra apvalaini, labai dekoratyvūs, dažnai kremiški, rausvi ar net sodriai raudoni.
Pavasarį, neretai jau kovo pabaigoje, skimija pradeda žydėti. Nors pavieniai žiedeliai maži, jie būna susitelkę į tankius, stambius žiedynus, todėl visas krūmas atrodo lyg apsipylęs švelniomis žvaigždutėmis. Žiedai paprastai balti arba kreminiai, kartais su švelniu rausvu atspalviu. Po žydėjimo daugeliui veislių susiformuoja dekoratyvūs, uogas primenantys vaisiai – rutuliškos, ilgai nenukrentančios, dažnai ryškiai nuspalvintos uogos, puošiančios krūmą net žiemą.
Skimijos japoninės veislės
Skimija japoninė turi daug veislių, besiskiriančių dydžiu, pumpurų ir žiedų spalva, taip pat polinkiu megzti vaisius.
Viena žinomiausių ir dažniausiai sodinamų veislių yra ‘Rubella’. Ji vertinama dėl itin dekoratyvių, tamsiai rožinių ar raudonų žiedinių pumpurų, kurie susiformuoja jau rudenį ir puošia krūmą per visą žiemą. Pavasarį iš jų prasiskleidžia smulkūs, šviesūs žiedai, gražiai kontrastuojantys su tamsiai žaliais, blizgiais lapais.
Taip pat populiari ‘Redruth’ veislė, laikoma dvišaile (obupė), todėl gali megzti vaisius ir be kitos veislės apdulkintojos šalia. Šis krūmas auga lėtai ir paprastai neužauga aukštesnis nei 1 m, todėl puikiai tinka mažiems sodams.
Veislė ‘Magic Marlot’ – nykštukinė skimija, ypač tinkama auginti vazonuose. Ji pasižymi lapais su šviesiais, kreminiais pakraščiais. Tai suteikia augalui lengvumo ir užtikrina dekoratyvumą visus metus, net ir ne žydėjimo metu.
Šviesiomis žiedų spalvomis išsiskiria ‘White Globe’, formuojanti apvalius, tankius krūmus, pavasarį apsipilančius kreminiais baltais žiedais. Rekomenduojama ir ‘Kew White’ veislė, žinoma dėl neįprastų, šviesių vaisių, kurie pasirodo po apdulkinimo. Tokios veislės ypač mėgstamos ramių, santūrių spalvų soduose.
‘Fragrant Cloud’ – vyriškoji skimijos veislė, kuri vaisių nemezga, bet pavasarį džiugina itin stipriu žiedų kvapu. Dėl šios priežasties ji puikiai tinka kaip apdulkintojas moteriškoms veislėms. Įdomi retenybė – ‘Fructo Alba’, moteriškoji veislė, po apdulkinimo subrandinanti baltus vaisius, ryškiai išsiskiriančius tamsių lapų fone.
Didelio populiarumo sulaukia ir žemaūgės, kompaktiškos veislės, pavyzdžiui, ‘Godrie’s Dwarf’. Ši skimija užauga nedidelė, išlaiko labai taisyklingą formą, todėl puikiai tinka vazonams ir mažoms prie namo gėlynų juostoms. Panašiai pritaikoma ir ‘Emerald King’ veislė, pasižyminti tankia lapija ir šviesiais žiedais, bei ‘Finchy’, išsiskirianti šviesiais, subtiliais pumpurais.
Jei sode norite ryškių vaisių spalvų, verta rinktis moteriškąsias veisles, tokias kaip ‘Nymans’ ar ‘Veitchii’. Jos, apdulkintos vyriškų veislių, subrandina gausias, ryškiai raudonas uogas, kurios ant krūmų laikosi labai ilgai, dažnai iki pat žiemos.
Skimijos japoninės sodinimas ir auginimas
Skimija geriausiai auga pusiau pavėsyje arba pavėsyje, bet pakelia ir išsklaidytą šviesą. Stiprioje saulėje, ypač karštomis vasaros dienomis, lapai gali pradėti gelsti ar svilti.
Dirva skimijai turėtų būti derlinga, humusinga, gerai drenuota ir nuolat šiek tiek drėgna. Skimija mėgsta rūgštesnes dirvas – nuo silpnai rūgščios iki rūgščios (pH apie 3,5–4,0), tačiau jei dirvoje daug organinės medžiagos, ji gali augti ir kiek mažiau rūgščiame ar net neutraliame substrate.
Jei sodo žemė sunki, molinga, prieš sodinimą verta ją purenti ir pagerinti kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu, kad šaknys gautų daugiau oro ir vanduo neužsistovėtų.
Sodinimo laikas ir būdas
Geriausia skimiją sodinti pavasarį, kad augalas spėtų gerai įsišaknyti iki vasaros karščių ar žiemos šalčių.
Kaip sodinti skimiją? Iškaskite duobę, šiek tiek didesnę už šaknų gumulą.Švelniai supurinkite duobės dugną ir sieneles.Pastatykite krūmą taip, kad šaknų gumulo viršus būtų viename lygyje su dirvos paviršiumi.Užpilkite žeme, švelniai ją suminkykite aplink augalą.Gausiai palaistykite.
Laistymas tręšimas ir genėjimas
Skimiją reikia laistyti reguliariai, ypač karštu, sausu oru. Dirva turi išlikti drėgna, tačiau ne permirkusi. Nors skimija nėra labai lepi, tręšimas pagerina jos augimą ir žydėjimą. Geriausia naudoti specialias trąšas rūgščią dirvą mėgstantiems augalams – ankstyvą pavasarį ir vasaros pabaigoje.
Skimija japoninė nereikalauja intensyvaus genėjimo. Paprastai pakanka lengvo formuojamojo pjovimo po žydėjimo – pašalinami sausi, pažeisti ar ligoti ūgliai. Reikėtų vengti stipraus, gilaus genėjimo į seną medieną, nes iš tokių vietų augalas atsigauna labai lėtai.
Skimijos japoninės panaudojimas sode
Vienas svarbiausių skimijos privalumų – jos gebėjimas puošti pavėsingas ir pusiau pavėsio sodo vietas, kur daugeliui dekoratyvinių augalų sunku gausiai žydėti ar išlaikyti gražią formą. Skimija gali augti net gilesniame pavėsyje, todėl ypač tinka sodinti prie šiaurinių namo sienų ar po medžių lajomis.
Skimija dažnai vadinama „gelbėtoju“ sudėtingose vietose – ten, kur mažai šviesos ar nevienoda drėgmė. Vis dėlto ji neatrodo kaip kompromisas: krūmas sukuria elegantišką, tvarkingą struktūrą ir suteikia erdvei jaukumo.
Šis augalas išlieka dekoratyvus visus metus, bet ypač vertinamas rudenį ir žiemą, kai kiti augalai jau būna praradę savo žavesį. Dėl to skimijos dažnai sodinamos reprezentacinėse vietose: prie įėjimo į namą, prie terasos, palei takus ar šalia laiptų, kur žiemą jos vis dar matomos ir kuria malonų foną.
Skimija puikiai tinka ir nedideliems, miesto, kiemo sodams, kuriuose nėra vietos dideliems, greitai išsikerojantiems krūmams. Ji auga lėtai, išlaiko tvarkingą formą ir nereikalauja sudėtingos priežiūros.
Labai įspūdingai skimija atrodo miško stiliaus soduose, kur siekiama sukurti jaukią, šiek tiek laukinę erdvę. Čia ji dera su paparčiais, rododendrais, spygliuočiais ir kitais pavėsį mėgstančiais augalais.
Skimija puikiai tinka derinti su rododendrais ir azalijomis – tiek pagal dirvos reikalavimus, tiek pagal išvaizdą. Skimija gali būti rami, sodriai žalia uždanga ryškiai žydintiems rododendrams ir pratęsti gėlyno dekoratyvumą, kai šie jau nužydi.
Dar viena labai praktiška paskirtis – skimijos auginimas vazonuose ir konteineriuose. Šiuolaikiniuose soduose, kurie dažnai persikelia ant terasų ir balkonų, visžaliai krūmai vazonuose leidžia išlaikyti „žalios erdvės“ įspūdį net ir ten, kur nėra tradicinių gėlynų.
