Žiemą gripo ir peršalimo atvejų skaičius smarkiai išauga, o dėl dažnesnių ligų dažnai kaltinamas žemas oro temperatūros lygis. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad pats šaltis infekcijų nesukelia, bet sukuria sąlygas, kuriomis virusams daug lengviau plisti.
Mokslininkai paaiškina, kad gripo virusai ir rinovirusai (dažniausios peršalimo sukėlėjai) ilgiau išlieka gyvybingi šaltame ir sausame ore.
Žiemą oras tampa mažiau drėgnas, todėl kosint ar čiaudint išsiskyrusios skysčio lašelės greičiau išgaruoja ir virsta labai smulkiomis dalelėmis. Jos ilgiau išlieka ore ir lengviau patenka į kitų žmonių kvėpavimo takus.
Sausas oras neigiamai veikia ir organizmą. Jis išsausina nosies ir gerklės gleivinę, sumažina gleivių kiekį, kurie paprastai sulaiko virusus ir padeda juos pašalinti iš organizmo.
Be to, šalto oro įkvėpimas sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, dėl to blogėja kraujotaka ir silpnėja imuninė reakcija.
Uždaros patalpos skatina ligų plitimą
Kitas svarbus veiksnys – socialinis. Esant šaltesniam orui žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, dažnai arti vieni kitų. Tai skatina virusų kaupimąsi ore ir greitesnį užsikrėtimą.
Žiemą taip pat sumažėja vitamino D kiekis, nes trūksta saulės šviesos. Šis vitaminas yra labai svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai palaikyti. Ypač jautrūs šalčiui išlieka žmonės, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis.
Specialistai pabrėžia: vien pasivaikščiojimas be striukės ar vėsesnis miegamasis ligų nesukelia. Lemia ne šaltis kaip toks, o virusai ir sąlygos, kurios palengvina jų plitimą.
