Europos Komisija įspėjo apie grėsmę, kad dėl sparčios superkompiuterių plėtros iki 2030 metų gali būti įsilaužta į daugumą šiandien naudojamų slaptažodžių ir šifravimo sistemų. Tai reikštų didelės apimties duomenų vagystes internete ir sukeltų pavojų ne tik asmens duomenims, bet ir bankinėms operacijoms, privačioms žinutėms bei valstybės institucijų tarnybinei informacijai.
Kaip nurodoma technologinio suvereniteto ir duomenų saugumo eurokomisarės Henos Virkkunen laiške Europos Parlamento nariui Moritziui Kerneriui, dabar naudojamos apsaugos sistemos gali tapti nebeveiksmingos jau maždaug po ketverių metų.
Laiške pabrėžiama, kad dabartiniai šifravimo metodai, kuriais grindžiama slaptažodžių ir asmeninės informacijos apsauga, nebepajėgs atlaikyti itin galingų ateities skaičiavimų. Dėl to ES strategijoje jau numatytas perėjimas prie vadinamosios pokvantinės kriptografijos – gerokai sudėtingesnių apsaugos metodų, galinčių atsilaikyti prieš kvantinių kompiuterių skaičiavimo galią. Galutinius sprendimus dėl šių standartų diegimo priims pačios valstybės narės.
ES institucijos šią situaciją vadina „lenktynėmis su laiku“ ir ragina skubiai pertvarkyti saugumo standartus. Jei to nebus padaryta, šiandien perimti užšifruoti duomenys ateityje galės būti nesunkiai iššifruoti, kai tik kvantiniai ir kiti itin galingi kompiuteriai taps pakankamai pažangūs.
Tuo pat metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie masines slaptažodžių ir paskyrų duomenų nutekėjimo atvejus – dešimtys milijonų prisijungimo duomenų tampa pasiekiami atviruose serveriuose. Tokios nutekėjusios duomenų bazės apima elektroninį paštą, socialinius tinklus ir net kai kurių valstybinių institucijų paskyras. Tai aiškiai rodo, kad kibernetinio saugumo grėsmės yra realios jau dabar, o ne tik abstrakti ateities prognozė.
Verslo ir telekomunikacijų sektoriaus atstovai pažymi, kad kartu su grėsmėmis vystosi ir apsaugos technologijos. Jau testuojami tinklai ir šifravimo metodai, atsparūs kvantinėms atakoms. Jie paremti matematinėmis užduotimis, kurios išlieka sunkiai išsprendžiamos net ir kvantiniams kompiuteriams. Tačiau perėjimas prie tokių sprendimų reikalauja infrastruktūros modernizavimo ir specialistų rengimo.
Ekspertai pataria įmonėms ir privatiems vartotojams nelaukti technologijų lūžio ir savo saugumu rūpintis jau dabar: reguliariai atnaujinti programinę įrangą, naudoti ilgus ir sudėtingus slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, o jei įmanoma – rinktis šiuolaikinius slaptažodžių valdymo ir duomenų apsaugos sprendimus.
Kaip buvo skelbta 2025 metų vasarą, internete įvyko „didžiausias slaptažodžių nutekėjimas istorijoje“. Nutekinti duomenys apėmė apie 16 mlrd. paskyrų prisijungimo duomenų iš įvairių paslaugų teikėjų – Apple, Google, Telegram, didžiųjų socialinių tinklų ir kitų platformų.
Suprasti, ar buvo įsilaužta į kurią nors jūsų paskyrą, gana paprasta – užtenka pasinaudoti specialiais nutekėjimus stebinčiais įrankiais, kurie tikrina sutampančius elektroninio pašto adresus ir slaptažodžius su viešai prieinamomis nutekintų duomenų bazėmis. Tokios sistemos paprastai kaupia dešimtis milijardų įrašų ir leidžia vartotojams greitai įsivertinti riziką bei imtis papildomų apsaugos priemonių.
