Pietų Kinijos jūroje slypi milžiniška povandeninė smegduobė, vadinama „Drakono skyle“, kurios šlaitai staiga krinta beveik 300 metrų žemyn. Šioje vietoje nėra deguonies, o saulės šviesa čia visiškai neprasiskverbia. Vis dėlto mokslininkai nustatė, kad tokiomis, atrodytų, neįmanomomis sąlygomis egzistuoja gyvybė – tačiau visiškai kitokia, nei esame pripratę matyti.
„Drakono skylės“ gylis siekia 301 metrą, o plotis – 162,3 metro. Tai viena didžiausių iki šiol užfiksuotų karstinių smegduobių vandenyne. Kaip rašoma žurnale „Nature“ publikuotame tyrime, mokslininkai mano, kad ši įduba susiformavo tuomet, kai jūros lygis buvo gerokai žemesnis. Lietaus vanduo pamažu tirpdė po juo esantį klintį, išgrauždamas stačias sienas, primenančias povandeninius laiptus. Vėliau, pakilus jūros lygiui, smegduobė buvo užlieta ir įgavo dabartinę formą.
Neįprastiausia „Drakono skylės“ savybė yra jos vandens sąstingis. Kadangi anga siaura, o sienos labai statūs, natūrali vandenyno vandens cirkuliacija čia beveik nevyksta. Paviršinis vanduo nepasiekia dugno, o šviežias deguonis į vidų nepatenka. Kinijos mokslininkai nustatė, kad deguonies kiekis smarkiai krenta vos nusileidus nuo paviršiaus ir visiškai išnyksta dar gerokai nepasiekus smegduobės vidurio. Taip vanduo pasidalija į kelias skirtingas zonas, kurių kiekviena pasižymi savita chemine sudėtimi ir specifinėmis gyvybės formomis.
Gyvybė be deguonies ir šviesos
Žemiau nei 100 metrų gylio situacija kardinaliai pasikeičia. Nei žuvys, nei dumbliai, nei kiti augalai čia jau nebegali išgyventi. Tačiau, kaip rodo žurnale „Environmental Microbiome“ publikuoti duomenys, šią nišą užima bakterijos, energiją gaunančios iš cheminių reakcijų.
Pirmojoje giliojoje zonoje, vadinamoje Anoksine zona I, gausu sierą oksiduojančių bakterijų. Du tipai – Thiomicrorhabdus ir Sulfurimonas – sudaro beveik 90 procentų visos mikrobinės gyvybės šiame gylyje.
Dar giliau, daugiau nei 140 metrų gylyje, mokslininkai nustatė Anoksinę zoną II. Čia nitratų praktiškai nebelieka, o vandenilio sulfido (sieros vandenilio) koncentracija pradeda didėti. Šioje srityje bakterijos pereina prie kito medžiagų apykaitos būdo – vadinamojo sulfatų redukcijos proceso.
Pasaulis, pilnas staigmenų
Laboratorijoje mokslininkams pavyko išauginti 294 bakterijų štamus iš mėginių, paimtų iš šios smegduobės. Daugiau kaip 22 procentai aptiktų anaerobinių (be deguonies gyvenančių) bakterijų tipų anksčiau niekada nebuvo identifikuoti.
Tyrėjai taip pat analizavo šioje įduboje gyvenančius virusus. Jie aptiko 1730 skirtingų tipų, daugiausia priklausančių fagų (bakterijas užkrečiančių virusų) šeimoms, tokioms kaip Caudoviricetes ir Megaviricetes. Tačiau giliau, visiškai be deguonies esančiuose sluoksniuose, virusų bendrija labai pasikeičia. Daugelio ten aptiktų virusų nepavyko priskirti jokiai iki šiol žinomai grupei. Manoma, kad šie nežinomi virusai gali atlikti itin svarbų vaidmenį reguliuojant mikrobinį gyvenimą tokiose ekstremaliose sąlygose.
Ankstesni moksliniai tyrimai kitose pasaulio vietose taip pat atskleidė netikėtų atradimų. Pavyzdžiui, pietų Etiopijoje rasta vos cukraus kubelį sverianti nykštukinis kurmis– visiškai nauja mokslo nežinota žinduolių rūšis.
