Žmonija netrukus sužinos, ar priartėjome prie savęs sunaikinimo ribos – artėja Paskutinio teismo laikrodžio rodmenų atnaujinimas. Naujas simbolinio ciferblato laikas, kuris, mūsų artėjant prie pražūties, vis labiau priartėja prie vidurnakčio, bus paskelbtas antradienį, sausio 27 dieną.
Nuo praėjusių metų laikrodis sustojo ties 89 sekundėmis iki vidurnakčio – tai pavojingiausias rodmuo per visą 78-erių metų jo istoriją. Tačiau ekspertai jau dabar tikisi, kad Paskutinio teismo laikrodis bus pasuktas dar arčiau vidurnakčio.
Iš pradžių sukurtas siekiant sekti branduolinio karo tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų riziką, šiandien laikrodis atspindi daug platesnį grėsmių spektrą. Mokslininkai teigia, kad besikeičianti pasaulio politinė tvarka, spartus dirbtinio intelekto (DI) vystymasis ir auganti klimato kaitos grėsmė daro rodyklių pasukimą į priekį „neišvengiamą“.
„Bülleten of the Atomic Scientists“ (BAS), organizacija, kuri priima sprendimą dėl rodyklių padėties, šių metų laiką paskelbs tiesioginės transliacijos metu 15:00 val. Grinvičo (17:00 val. Kijevo) laiku.
Kaip gali pasikeisti Paskutinio teismo laikrodis?
Tarptautinės kampanijos už branduolinio ginklo uždraudimą (ICAN) politikos skyriaus vadovė Alisia Sanders-Zakre mano: „Mano nuomone, laikrodžio rodyklės gali būti pasuktos į priekį bent viena sekunde. Pagrindinė mūsų nerimo priežastis – egzistencinė grėsmė, kylanti iš daugiau kaip 12 000 pasaulyje egzistuojančių branduolinių galvučių“.
Pasak jos, 2025 metais branduolinis ginklas kėlė „egzistencinę riziką“ pasaulio išlikimui. Išlaidos ginklavimuisi pasiekė 100 mlrd. JAV dolerių, o konfliktas tarp branduolinių kaimynių Indijos ir Pakistano tapo šiurpiu priminimu apie pavojų.
Ji priduria: „Nors branduolinio ginklo panaudojimo rizika egzistuoja jau 80 metų, pernai ji išaugo dėl staigaus investicijų į branduolinį arsenalą augimo, vis grėsmingesnės retorikos ir veiksmų, taip pat dėl didėjančio DI naudojimo ginkluotosiose pajėgose.“ Kol Sanders-Zakre prognozuoja tik vienos sekundės pokytį, kiti ekspertai įžvelgia galimą gerokai didesnį šuolį.
Kembridžo universiteto Egzistencinių rizikų tyrimų centro mokslininkas daktaras S. J. Birdas mano, kad laikrodžio rodyklės turėtų būti pasuktos devyniomis sekundėmis į priekį.
„Asmeniškai aš jau mažiau nerimauju dėl branduolinio ginklo panaudojimo tokioje tarpinėje (proxy) kovoje kaip Ukrainoje, tačiau labiau nei bet kada anksčiau bijau tiesioginio branduolinio konflikto tarp pasaulinių supergalių, – sako daktaras Birdas. – Daugiašalė pasaulio tvarka visiškai sugriuvo, ir mes jau gyvename daugiapolinėje realybėje, kurioje visoms šalims tenka rinktis pusę tarp autoritarinių lyderių.“
Jungtinėms Valstijoms, vadovaujamoms Donaldo Trumpo administracijos, vis labiau įtvirtinant dominuojantį vaidmenį pasaulio arenoje, griaunamos ekonominės ir užsienio politikos taisyklės, kurios anksčiau reguliavo tarptautinius santykius. Jei tai peraugtų į atvirą konfrontaciją tarp Kinijos, Rusijos, JAV ir net kai kurių Europos ar NATO valstybių, branduolinio karo rizika smarkiai išaugtų.
Branduolinių sutarčių žlugimas
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad artėjantys branduolinę ginklų kontrolę reglamentuojančių taisyklių pokyčiai reikšmingai padidina rizikas. Po trijų savaičių nustos galioti Naujosios START sutarties (New START), ribojančios strateginius branduolinius arsenalo pajėgumus, galiojimas, ir realaus pagrindo ją pratęsti kol kas nėra.
Future of Life Institute dirbtinio intelekto ir nacionalinio saugumo ekspertas Hamza Čodri tai laiko pakankama priežastimi laikrodžio rodykles pasukti penkiomis–dešimt sekundžių į priekį.
„Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pradžios nebus dvišalės ginklų kontrolės sutarties, ribojančios JAV ir Rusijos strateginius arsenalus. Tai reiškia fundamentalią branduolinės ginklų kontrolės architektūros griūtį“, – pabrėžia Čodri.
Tuo pat metu Kinija juda link to, kad iki dešimtmečio pabaigos pagal tarpžemyninių balistinių raketų (TBR) skaičių pasivytų JAV ir Rusiją, sukurdama „kaskadinius ginklavimosi varžybų spiralės efektus“.
Čodri taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos naudojamą raketą „Oreshnik“, kuri anksčiau buvo skirta tik branduolinėms galvutėms, ir į Ukrainos smūgius Rusijos strateginiams bombonešiams Olenjos oro bazėje. Šie veiksniai, jo teigimu, didina eskalacijos riziką, kuri „gali peraugti į branduolinį konfliktą“.
DI ir klimato grėsmės
Be branduolinio karo, ekspertai perspėja, kad auganti dirbtinio intelekto ir klimato kaitos keliama grėsmė taip pat gali pastūmėti laikrodžio rodykles arčiau vidurnakčio.
Daktaras Birdas prognozuoja, kad tai bus pirmieji metai, kai DI „bus prilygintas branduoliniam ginklui“ pagal keliamos rizikos lygį. Pastarųjų mėnesių pranešimai, kad didžiosios karinės galios ketina integruoti DI į sprendimų priėmimo sistemas, kelia pavojų, jog konfliktai gali eskaluotis greičiau, nei žmonės spės juos suvaldyti.
Taip pat daugėja įrodymų, kad DI didina biologinio ginklo panaudojimo riziką, suteikdamas priemones virusams kurti nevalstybiniams veikėjams.
Klimatologas, Nortumbrijos universiteto profesorius Endriu Šeperdas papildo: „Deja, praėję metai buvo dar vieni klimato ekstremumų metai. Šaltesniuose mūsų planetos regionuose ryškiausi pokyčiai – sugrįžęs spartus ledo tirpimas Grenlandijoje ir tolesnis greitas jūros ledo ploto mažėjimas Pietų vandenyne.“
Kas yra Paskutinio teismo laikrodis?
Paskutinio teismo laikrodis – tai simbolinis laikrodis, rodantis, kaip arti pasaulis yra žmonių sukelto globalios katastrofos „vidurnakčio“. Jis sukurtas 1947 m. birželį, kai menininkė Martil Langsdorf sukūrė žurnalo „Bülleten of the Atomic Scientists“ viršelį. Organizacija tikėjosi „įbauginti žmones iki racionalumo“ branduolinio karo baimės akivaizdoje.
Jeigu laikrodžio rodyklės pasukamos į priekį (arčiau vidurnakčio), tai reiškia, kad žmonija priartėjo prie savęs sunaikinimo. Jei rodyklės pasukamos atgal – rizikos sumažėjo.
