Sparčiai plečiantis miestams ir gyvenvietėms, medžioklės plotai vis dažniau atsiduria visai greta žmonių namų. Vilniaus rajone, kaip ir kitose žiedinėse savivaldybėse, gyventojai vis garsiau kalba apie nesaugumo jausmą, triukšmą bei informacijos stoką apie šalia vykstančias medžiokles. Ši problema nebėra pavieniai atvejai – tai natūrali urbanizacijos pasekmė, kuri reikalauja sisteminių sprendimų.
Reaguodama į gyventojų susirūpinimą, Seimo narė Daiva Ulbinaitė inicijavo susitikimą dėl medžioklės reglamentavimo šalia gyvenviečių. Į diskusiją buvo pakviesti medžiotojų organizacijų, Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos atstovai. Pasak parlamentarės, į ją kreipėsi sunerimę Avižienių ir Gudelių gyventojai, tačiau akivaizdu, kad tai nėra tik Vilniaus rajono problema.
Urbanizacija Lietuvoje vyksta itin sparčiai, todėl nebegalima apsimesti, jog situacija nepasikeitė. Šūviai šalia namų, anot jos, neturi tapti norma, o medžioklė prie gyvenviečių privalo būti organizuojama taip, kad žmonės jaustųsi saugūs ir nepatirtų nuolatinės įtampos. Pagrindinis tikslas – rasti subalansuotą kompromisą tarp gyventojų ir medžiotojų interesų bei tai aiškiai įtvirtinti teisės aktuose.
Diskusijos metu buvo pripažinta, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nebeatitinka realios situacijos. Medžioklės įstatymas numato, jog medžioklė urbanizuotose teritorijose yra draudžiama, o Medžioklės taisyklės neleidžia šaudyti arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamųjų pastatų, nebent tam neprieštarauja jų savininkai ar valdytojai. Tačiau praktika rodo, kad šios nuostatos ne visuomet užtikrina pakankamą žmonių saugumą ir ramybę.
Ypač ryški problema išlieka sparčiai augančiose teritorijose aplink didmiesčius, kur per palyginti trumpą laiką atsirado tūkstančiai naujų gyventojų. Pasitarimo Seime dalyviai sutiko, kad Vilniaus rajonas yra vienas iš aiškiausių tokios situacijos pavyzdžių, kai senos medžioklės plotų ribos nebeatitinka pasikeitusio gyvenamojo užstatymo.
Ieškant galimų sprendimų, buvo svarstomos įvairios priemonės, kurios leistų sumažinti konfliktus ir įtampą. Tarp jų – duslintuvų naudojimas medžiojant netoli urbanizuotų teritorijų, varominių medžioklių ribojimas šalia gyvenviečių, pirmenybę teikiant tylesniems medžioklės būdams, taip pat aktyvesnė ir nuoseklesnė komunikacija su vietos bendruomenėmis bei seniūnijomis.
Medžiotojų organizacijų atstovai pabrėžė, kad medžioklė atlieka svarbią ūkinę ir ekologinę funkciją – padeda reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijas ir mažinti jų daromą žalą žmonėms bei ūkininkams. Vis dėlto jie sutiko, kad šalia gyvenviečių būtina ieškoti kompromisų, keisti medžioklės praktiką, mažinti triukšmą ir vengti veiklų, kurios labiausiai trikdo gyventojus.
Aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos atstovai atkreipė dėmesį, jog savivaldybės jau dabar turi tam tikrus įrankius – jos gali koreguoti medžioklės plotų ribas ar taikyti vietinius apribojimus, atsižvelgdamos į gyventojų tankį ir konkrečias situacijas. Tačiau iki šiol trūko bendrų nacionalinio lygmens sprendimų, kurie leistų problemą spręsti nuosekliai visoje šalyje.
Artimiausiu metu Seimo narė D. Ulbinaitė planuoja inicijuoti susitikimus su vietos gyventojais ir medžiotojų organizacijomis, tarp jų ir Vilniaus medžiotojų draugija. Šių diskusijų tikslas – išklausyti žmonių patirtis, lūkesčius ir kartu rasti saugius, subalansuotus medžioklės reglamentavimo sprendimus, kurie atitiktų tiek bendruomenių, tiek gamtos apsaugos ir ūkinės veiklos interesus.
